Europos Sąjunga supykdė Kiniją, iškėlusi bylą prieš Pekiną Pasaulio prekybos organizacijai dėl nusitaikymo į Lietuvą dėl jos pozicijos Taivano atžvilgiu.

Briuselio žingsnis ketvirtadienį pažymėjo tolesnį Kinijos ir bloko santykių pablogėjimą, o ilgai derėtas investicinis susitarimas jau stovėjo po to, kai abi šalys apsikeitė sankcijomis.

Paskutinis ginčas sukasi apie Lietuvą – vieną mažiausių Europos Sąjungos valstybių, kuri liepą sukėlė šurmulį, kai leido Taivanui Vilniuje atidaryti diplomatinį forpostą.

Šis žingsnis supykdė Pekiną, kuris nepripažįsta Taivano kaip valstybės ir laiko savivaldą demokratinę salą maištingu žemyno regionu.

„Bylos iškėlimas PPO nėra mūsų lengvas žingsnis“, – sakoma ES prekybos komisaro Valdio Dombrovskio pranešime.

„Tačiau po pakartotinių nesėkmingų bandymų išspręsti šią problemą dvišaliu būdu nematome kito kelio, kaip tik prašyti PPO konsultacijų ginčams su Kinija išspręsti“, – pridūrė jis.

Kreipdamasi į PPO ES palaikė Lietuvos verslo lyderių ir pareigūnų kaltinimus, kad dėl ginčo Kinija blokuoja importą iš Lietuvos ir kitus ekonominius apribojimus.

Tačiau PPO arbitražas yra lėtas procesas ir bet koks rezultatas gali užtrukti kelerius ateinančius metus.

„Nepagrįsta ir nenuosekli“

Pekinas į tokį žingsnį sureagavo griežtai, vadinamąją Kinijos prievartą prieš Lietuvą pavadinęs „nepagrįsta ir nenuoseklia“.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian sakė: „Kinijos ir Lietuvos klausimas yra politinis, o ne ekonominis.

Šalis „tiki, kad Kinija sutiks dalyvauti konsultacijose su Europos Sąjunga ir pavyks ne tik išspręsti dabartinius prekybos sutrikimus, bet ir užtikrinti ilgalaikius tvarius sprendimus“, – ketvirtadienį rašoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Europos Sąjunga teigia surinkusi daugybę Kinijos apribojimų įrodymų.

Tai buvo „atsisakymas atlikti lietuviškų prekių muitinės formalumus, importo iš Lietuvos prašymų atmetimas ir spaudimas ES įmonėms, veikiančioms už kitų ES valstybių narių ribų, pašalinti lietuviškas žaliavas iš savo tiekimo grandinių“.

Nepaisant įrodymų, Dombrovskis teigė, kad blokas ir toliau ieškos diplomatinių ginčo sprendimų, o pastarosiomis savaitėmis jis iškėlė šį klausimą su kolegomis iš Kinijos.

Dombrovskis žurnalistams sakė, kad nors Kinija yra „gyvybiškai svarbi partnerė“ ir „mes vertiname šiuos santykius“, „mūsų santykiai reikalauja abipusės pagarbos“.

Europos Komisija sprendžia 27 ES valstybių narių prekybos politiką ir vadovauja ginčams Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje.

Lapkritį Kinija sumenkino diplomatinius santykius su Lietuva ir nustojo joje išduoti vizas, protestuodama prieš Vilniaus sprendimą leisti Taivanui savo vardu atidaryti atstovybę.

JAV parama

JAV parodė savo paramą Europos Sąjungai ir Lietuvai mūšyje.

Pranešama, kad Lietuva, Vašingtono paraginta, svarsto galimybę pervadinti savo misiją Taivane į mažiau provokuojančią Pekiną, rašoma pranešime.

Vadovaujant buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, Europos Sąjunga jau seniai siekė draugiškesnių santykių su Kinija. Tačiau tai buvo sunkiau apginti, nes Kinijos prezidento Xi Jinpingo vadovybė tampa labiau centralizuota ir griežtesnė.

Santykiai su Pekinu tapo sudėtingesni prieš metus, kai ES ir Kinijos investicijų sandoris, kurio norėjo Vokietija, buvo atidėtas neribotam laikui po to, kai abi šalys apsikeitė sankcijomis dėl elgesio su Kinijos uigūrų musulmonų mažuma.

Dėl pastaruoju metu kilusių ginčų Europos Sąjunga svarsto reglamento projektą, kuris suteiktų Briuseliui naujų galių greitai atremti užsienio vyriausybių pastangas pakenkti Europos ekonomikai ir įmonėms.