Tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis prisijungia prie pasaulinės iniciatyvos „Bach in the Subway“ ir Europos senosios muzikos dienos. Minėdami baroko kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho gimimą, kviečiame į ankstyvą koncertą Vilniuje. Koncertas netradicinėje erdvėje – Vilniaus televizijos bokšto požeminės galerijos koridoriuje ir pirmojo aukšto fojė. Renginio metu baroko genijaus G.S.Bacho ir kitų to laikotarpio kompozitorių kūrinius atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Erasmus Pape intensyvių kursų „Senosios muzikos savaitė“ dalyviai ir dėstytojai – Monta Martensson (sopranas, Latvija, Lietuva), Mihailis Branovic (klavesinas, Latvija), Eva Paltmisketi (barokinė gitara, barokinė liutnia, Lietuva, Belgija).
Koncertas vyks kovo 21 d. 19.00 val. Vilniaus televizijos bokšto požeminėje galerijoje. Renginys nemokamas.
„Kasmet Europoje itin populiarią Senosios muzikos dieną stengiamės paminėti netradiciškai, tokiu būdu prisidedame prie visame pasaulyje vykstančios didžiajam kompozitoriui skirtos iniciatyvos „Metro Bach“. Parodoje „Vilniaus televizijos bokšto požemis“ – tai kvietimas atvykti į retai muzikos garsų pripildytą erdvę, skatiname domėtis, atrasti ir atpažinti senąją muziką, taip pat parodyti, kad senoji muzika yra „Patrauklus ir girdimas pačiose netikėčiausiose vietose“, – sako festivalio organizatorius Vytautas Jelevičius. „Kol kas kovo 23 d. Valdovų rūmų muziejuje vyks spalvinga Senosios muzikos dienos šventė.
Muzikos savaitgalis Lordų rūmų muziejuje
10-asis Marko Skakio senosios muzikos festivalis Valdovų rūmuose neįsivaizduojamas be Senovės muzikos dienos. Kovo 23 d., šeštadienį, lankytojų laukia nepamirštama diena, kupina nemokamų ir kokybiškų renginių. Festivalio organizatoriai sako, kad Modernus muziejus yra vieta, į kurią visada norisi sugrįžti: gyva, moderni įstaiga, pasakojanti apie istorinius objektus kiekvienam suprantama kalba. Todėl šeštadienį nuo 11.00:XNUMX prasidės edukaciniai užsiėmimai šeimoms su vaikais „Pasivaikščiojimas muzikos karalystėje“. Prabangiose salėse, kaip ir senais laikais, skambės gyva istorinė muzika, taip pat bus rodomas animacinis filmas „Senosios muzikos kelias“.
Jie pakvies persikelti į Versalio rūmų karališkąją koplyčią
Renginių salėje 12.00 val., lankytojai bus kviečiami stebėti operą. Prancūzų baroko kompozitoriaus Marc-Antoine Charpentier opera „Deividas ir Džonatanas“ įrašyta ypatingoje vietoje – Versalio rūmų karališkojoje koplyčioje.Dovydas ir Jonatanas) kvies pasinerti į barokinę dramą, įvilktą į išskirtinius kostiumus. Tragedija pirmą kartą buvo suvaidinta 1688 m. Samuelio knygos įkvėptas siužetas pasakoja apie Dovydo ir karaliaus Sauliaus kovą dėl valdžios bei gilią Dovydo ir Sauliaus sūnaus draugystę.
Baroko opera – 2022 m Chateau de Versailles / Camera Lucida akiniai Bendra gamyba. Opera bus pristatoma originalo kalba su subtitrais originalo kalba.
Renesanso ir baroko grožį skleis jaunieji talentai
Vidurdienį, 14.00 val., Valdovų rūmų Didžiajame renesanso mene vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos „Erasmus“ BIP kurso projekto „Senosios muzikos savaitė“ baigiamasis koncertas. Čia Renesanso ir Baroko kompozitorių kūrinius atliks pagrindinių kursų dalyviai ir mokytoja Eglė Rudokaitė (klavesinas, Ilgalaikis bosas).
Kovo 19–23 dienomis Vilniuje vyks intensyvūs senosios muzikos kursai jauniesiems talentams. Ją organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Graco menų universitetu, Krzysztofo Pendereckio muzikos akademija Krokuvoje, Gazipio Vitolio Latvijos muzikos akademija ir Lordų rūmų muziejumi.
Pirmieji iškilūs instrumentalistai ir dėstytojai dirba su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei užsienio aukštųjų muzikos mokyklų baroko dainavimo ir istorinių instrumentų (išilginės fleitos, styginių instrumentų) specialybės studentais: dr. Flavio Ferri Benedetti (Scuola Cantorum Basiliensis, Šveicarija). ), Lea Sobie (Kunstuniversität Graz, Austrija), Eva Baltmisketi (Muziekacademie Schaarbeek JH Fiocco, Belgija).
Linksmos istorijos tiems, kurie nori sužinoti daugiau
Charizmatiškasis muzikologas dr. Alexandra Pester 17.30 val. XNUMX val. skaitys paskaitą „Kas pamiršta, vėl jaunas. Senovės muzika Lietuvoje“. „Kas pamiršta, vėl jaunas“, – sako ji. Toks šūkis taikliai apibūdintų XX a. Europoje prasidėjęs senosios muzikos atgimimo judėjimas. Įdomu buvo pasižiūrėti ir į užmirštą muziką Lietuvoje. Kada kantri muzikantai atrado senąją muziką? Kaip ją pažinote sovietmečiu, kai žinių mainus užstojo geležinė uždanga? Kas pirmasis šalyje eksperimentavo? Kurie kūriniai buvo atlikti pirmiausia – Vakarų Europos kompozitorių ar istorinė lietuvių muzika? Paskaitoje bus apžvelgtas senosios muzikos judėjimas šalyje nuo jo užuomazgų iki šių dienų ir aptariamos Lietuvos muzikos identiteto paieškos, atsispindinčios istoriniame Lietuvos muzikos repertuare.
Festivalį ir Senosios muzikos dieną vainikuos oratorija „Šventasis Kazimieras“.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jugelaičio sūnus Kazimieras (1458–1484) garsėjo išsilavinimu, pamaldumu, atjauta ligoniams ir vargšams. Ankstyva mirtis ir su ja susiję stebuklai paskatino 1602 m. įvykusį Kazimiero kanonizacijos prašymą. Charizmatiška Lietuvos šventojo asmenybė įkvėpė ne vieną Europos menininką – tapė šventojo portretus, kūrė eilėraščius, kūrė natas. 1705 m. įvyko vieno žymiausių to meto italų kompozitorių Alessandro Scarlatti oratorijos „Šventasis Kazimieras“ premjera, kurią užsakė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio našlė Marie Casimir d'Arquin. Florencija.
Lordų rūmų muziejuje kovo 23 d. 19.00 val. skambanti oratorija užbaigs Senosios muzikos dienos minėjimą ir bus baigiamasis Markus Skakio metų senosios muzikos festivalio koncertas. Oratoriją repetuoja festivalio orkestras ir dirigentas Christianas Fratima, Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Farbelis“, solistai Gonta Gilgoti, Yu Otahara, Valeria Girardello, Domas Ignotas ir Luca Cervone.
Dauguma siūlomų renginių yra nemokami, tačiau būtina registracija, lankytojai priimami su bilietais į „Šv. Kazimiero“ oratorinės ir edukacinės veiklos vakarą.
„Popkultūros geekas. Ekstremalus zombių nindzė. Profesionalus rašytojas. Internetas.”