Šiais metais Lietuva mini 25-metį^Th Narystės NATO ir įstojimo į Europos Sąjungą metinės. 1990 m. Baltijos tautai atsiskyrus nuo sovietinės okupacijos, Lietuvos vyriausybės siekė didesnio ekonominio ir pilietinio bendradarbiavimo su Vakarais. Netrukus buvo atkurti demokratiniai principai ir rinkos ekonomika, todėl beveik visiškai pertvarkyta apleista ir pasenusi šalies infrastruktūra. Tai visų pirma pasiekta per lietuvių emigraciją iš kaimyninių Europos šalių ir tarptautines investicijas iš JAV. Šios pastangos lėmė labai aukštą gyvenimo lygį per trumpą laiką, kuris netrukus tapo panašus į daugelį Europos šalių. Taigi Lietuvai 1998 m. gruodį buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas – tai pirmas žingsnis galimos visavertės narystės link. 2002 m. lapkritį Prahoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime Lietuva netrukus buvo pakviesta teikti paraišką dėl visateisės narystės NATO, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, siekiant apsaugoti Lietuvos suverenitetą, ypač nuo būsimos Rusijos agresijos ir agresijos.

Galiausiai pirmasis iš Lietuvos nacionalinių tikslų buvo pasiektas 29 d^Th 2004 m. kovą NATO paskelbė, kad Bulgarija kartu su Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija taps visavertėmis aljanso narėmis. Pridėjus šias septynias Europos šalis, NATO aljansas išsiplėtė iki dvidešimt šešių šalių ir pažymėjo didžiausią plėtros bangą tuometinėje NATO penkiasdešimt penkerių metų istorijoje. Tai buvo laikomas svarbiu pasiekimu Latvijai, Lietuvai ir Estijai, kurios buvo dabar jau nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos dalis. Lietuviams narystė NATO užtikrino ne tik karinę jėgą ir vidaus saugumą, bet ir užsienio investicijų tęstinumą, kuris šį žingsnį laikė stabilumo ir ekonominio saugumo garantu.

2003 m. gegužę Lietuva surengė nacionalinį referendumą savo piliečiams dėl narystės ES. Iš daugiau nei 2,6 milijono balsų daugiau nei devyniasdešimt procentų pritarė Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą. Europos Sąjungos Taryba paskelbė įstojimo datą 1 d^Šv 2004 m. gegužę taip pat buvo patvirtinta Lietuvos ir kitų šalių kandidačių narystė. Šią dieną Airijos vyriausybės surengtoje ceremonijoje dalyvavo Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. O Europos ekonominę integraciją Lietuva pasiekė 1 m^Šv 2015 m. sausio mėn. jie prisijungė prie euro zonos ir priėmė eurą kaip nacionalinę teisėtą mokėjimo priemonę.

Naująsias sidabrines ir spalvotas monetas Lietuvos banko užsakymu savo gamykloje Vilniuje pagamino Lietuvos monetų kalykla, o dizainą sukūrė Antanas Poševičius. Dizainas naudingas dėl naujoviško nelygaus paviršiaus su reljefiniais simboliais ir raidėmis. Averso centre – Lietuvos trispalvė vėliava, kurios spalvos simbolizuoja Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir sudarė pagrindą tapti visateise NATO ir Europos Sąjungos nare. Dešinėje vėliavos pusėje pavaizduotas Lietuvos herbas su vėliava Vitis. Užrašas Lietuva (Lietuva) ir išleidimo metai 2024 m Vėliava ir religija yra apatiniame dešiniajame kampe 20€ Rasta vėliavos kairėje. Išskirtinis Lietuvos kalyklos ženklas kairėje apačioje. Monetos fone pavaizduoti NATO ir ES simbolių elementai skirtingose ​​padėtyse. Reverse taip pat pavaizduota trispalvė Lietuvos vėliava su NATO emblema kairėje, o ES antspaudas – dvylikos penkiakampių žvaigždžių apskritimas dešinėje. Vertikali kryptis rodo Lietuvos įstojimo į NATO datą 2004 03 29 padėtas po vėliava. Priešingoje vertikalioje virš vėliavos yra Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą data 2004 01 05. Kairėje pusėje yra tekstas fone 5 straipsnis Šiaurės Atlanto sutartis išversta į lietuvių kalbą ir rodoma mikrotekstuose. Dešinėje fone skamba ES himno „Odė džiaugsmui“ muzika iš Bethoveno 9-osios simfonijos.

Lietuvos bankas nurodė, kad šios monetos išleidimo data įvyks 2024 m. pirmąjį ketvirtį. Daugiau informacijos apie šią ir kitas Lietuvos banko išleistas monetas galite rasti internete internetinė parduotuvė.