Autorius Andrius Sytas

Aukštos naftos kainos, sankcijų vengimas ir valstybės investicijos suteikia Rusijai pakankamai resursų kariauti Ukrainoje dar dvejus metus, sakoma Lietuvos žvalgybos agentūrų ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Rusija iki 2023 metų reformavo ir sustiprino karo draskomą kariuomenę Ukrainoje ir siekia plėsti savo karinius pajėgumus prie savo sienos su NATO, įskaitant Suomiją, kuri pernai prisijungė prie aljanso, rašoma agentūrų metiniame grėsmių vertinime. veidai. Baltijos šalis.

„Maskva gali įvertinti išmoktas pamokas ir pagerinti savo kovinį efektyvumą“, – ketvirtadienio rytą uždraustame skelbti Lietuvos agentūrų pridūrė.

Bendra ataskaita – tai dviejų agentūrų – Valstybės saugumo kontržvalgybos departamento ir Kariuomenės Gynybos žvalgybos ir saugumo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos – darbas.

Rusijos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad šalis sustiprino savo karines pajėgas šalies šiaurėje ir vakaruose, reaguodama į NATO pajėgų telkimąsi prie jos sienų.

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija kaimyninė Lietuva kadaise buvo valdoma iš Maskvos, o dabar yra NATO ir Europos Sąjungos narė.

Rusijos žvalgyba skatina pastangas apeiti sankcijas, įvestas šalies gynybos sektoriui po jos invazijos į Ukrainą, rašė agentūros.

Kol tik Iranas ir Šiaurės Korėja atvirai tiekia ginklus ir amuniciją Rusijai, Kinija tapo didžiausia jos mikroschemų tiekėja, o juanis tapo pagrindine Rusijos valiuta tarptautiniams sandoriams, pranešė Lietuvos agentūros.

Jie pridūrė, kad nuo 2023 metų, kai Rusija Baltarusijoje dislokavo karinius karo laivus, ji nuolat kuria infrastruktūrą jų naudojimui.

Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos agentūros sustiprino pastangas verbuoti lietuvius už sienos, o Lietuva 2023 metais sulaikė daug savo piliečių, kaltindama Baltarusiją už pinigus teikiant žvalgybos duomenis.

Lietuvai priėmus sprendimą leisti Taivanui 2021 metais atidaryti de facto ambasadą savo teritorijoje, šalis kreipėsi į Kiniją, kad 2023 metais būtų padidintos šnipinėjimo pastangos Lietuvoje.

Ataskaitoje teigiama, kad kibernetiniai veikėjai, „susiję su Kinija“, nuolat ieško Lietuvos valdžios institucijų pažeidžiamumų „siekdami įsiskverbti į jų tinklus ir išfiltruoti duomenis“.

(Andreaso Sydaso reportažas; redagavo Hugh Lawson)