Lenkų įvesta blokada Lietuvos pasienyje pažeidžia judėjimo laisvės Europos Sąjungoje principą

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje kovo 1 dieną ūkininkų įvesta kelių blokada gali pažeisti ES laisvo prekių ir žmonių judėjimo principą, sakė Lietuvos ūkio ir inovacijų ministras Oshrinas Armunaitis.

„Kiek žinau, žmonių srautas nesustos, bet mes vis dar esame laisvos Europos Sąjungos nariai, kur prekių ir žmonių judėjimas turi būti laisvas. Bet kokia kliūtis tam judėjimui sutrikdytų judėjimo laisvę”, sakė ministras.

Ji nurodė, kad pasienyje vilkikai patikrai bus nukreipiami į papildomas stovėjimo aikšteles, todėl gali susidaryti eilės.

Vasario 9 dieną Lenkijoje prasidėjo nacionalinis ūkininkų streikas. Pagrindiniai streikuotojų reikalavimai – modifikuoti Europos Komisijos „žaliąjį“ kelią, apriboti Ukrainos žemės ūkio produkcijos srautą į Lenkijos rinką, taip pat padidinti Ukrainos žemės ūkio produkcijos apimtį. Žemės ūkio gamybos pelningumas. Protestų metu ūkininkai blokavo Ukrainos ir Lenkijos sienos kirtimo punktus.

Nuo kovo 1 dienos lenkų ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – buvusiame Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Swiece ir kelyje prie buvusio Lietuvos ir Lenkijos pasienio punkto „Kalwaria-Budzisko“. Ūkininkai tikrins sunkvežimių turinį, ypač žemės ūkio prekes.

Lietuvos grūdų gamintojų asociacijos prezidento Osrio Macijausko teigimu, lenkų ūkininkų įtarimai, kad iš Lenkijos į Lietuvą atvežti ukrainietiški grūdai yra grąžinami arba perdirbami ir reeksportuojami kaip lietuviškos prekės, yra pagrįsti.

„Via Baltica“ yra 970 kilometrų europinio kelio E67 atkarpa tarp Talino ir Varšuvos. Jis užtikrina kelių susisiekimą tarp Baltijos šalių. E67 jungia Helsinkį (Suomija) ir Prahą (Čekija).

Suvalki Gap – apie 100 kilometrų ilgio žemės ruožas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, esantis tarp Rusijos Kaliningrado anklavo vakaruose ir Baltarusijos rytuose.

M. Maciauskas anksčiau sakė, kad Lietuvos ūkininkai savo ruožtu prie lenkų protesto neprisidės. Pasak jo, didžiausia Lietuvos ūkininkų problema – rusiški grūdai.

READ  Fintech Frontiers: Vilnius ir Fintech bumas Lietuvoje

Lietuvos ūkio ministras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *