Niekur ES karas Ukrainoje neturėjo tokio didelio poveikio kaip Baltijos respublikoms, kur sustiprėjo suvokimas apie Rusijos ekspansijos trapumą ir pažeidžiamumą, o stalinizmo traumos vėl pabudo. Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybėms stiprinant planus nugriauti viešose erdvėse likusius sovietinius paminklus ir išnaikinti rusišką mokymą iš švietimo sistemų, Kremlius išnaudoja Baltijos pakrančių bendruomeniškumo procesą ir stiprina propagandą. Ypač siekiant kurstyti Latvijoje ir Estijoje egzistuojančias etnines trintis. Atsinaujinus įtampai, buvo susekta ir suimta daugiau nei 60 politikų iš trijų valstijų.

„Visas tris šalis sieja gilus emocinis ryšys su Ukraina“, – reziumuoja Atlantoje gyvenantis lietuvis universiteto profesorius Dovilas Butrightas. Jis atkreipia dėmesį, kad Baltijos respublikos kaip nepriklausomos valstybės išliko tik daugiau nei 20 metų karo metu, kol atlaikė Raudonosios armijos ir nacistinės Vokietijos invazijas. „Per pastaruosius dvejus metus didelė dalis gyventojų suprato, kiek jie priklauso nuo NATO paramos. Nežinia, kas bus ateityje“, – sako Butrightas, kuris specializuojasi kolektyvinės atminties ir traumų srityse.

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – vienintelėse buvusiose sovietinėse respublikose Europos Sąjungoje ir NATO – Lenino statulos ir biustai pradėti ardyti devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Sovietų Sąjunga susilpnėjo ir Maskvos gniaužtai atsipalaidavo. Po nepriklausomybės ikonoklastinė dvasia išblėso. Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija ir pirmieji susirėmimai Ukrainos Donbaso regione 2014 metais vėl sužadino norą atsikratyti sovietinės praeities likučių. Tačiau nuo tada, kai prieš 24 mėnesius prasidėjo viso masto karas, valymas tapo intensyvesnis nei bet kada anksčiau. Buvo nugriauti arba pašalinti šimtai paminklų, pervadinta daugybė gatvių, parkų, teatrų ir mokyklų.

Kremlius sovietinio paveldo griovimą Baltijos respublikose sieja su savo pasakojimu apie tariamą nacizmo šmėklos sugrįžimą. Antrojo pasaulinio karo atminimas rusams yra šventas. Prezidentas Vladimiras Putinas lygina į Ukrainą pristatytus vokiečių tankus „Panther“ su Trečiojo Reicho tankais ir nubrėžia neaiškią paralelę tarp sovietinių statulų nuėmimo ir buvimo nacių kolaborantu.

Kratos ir arešto orderiai

Vasario 13-ąją Rusijos vyriausybė suėmė Estijos ministrę pirmininkę Kaja Kallas ir dešimtis Baltijos šalių politikų. „Jie turi atsakyti už nusikaltimus atminimui tų, kurie išlaisvino pasaulį nuo nacizmo ir fašizmo! Užsienio reikalų atstovė spaudai Maria Zakharova pranešė. 2020-aisiais V. Putinas priėmė įstatymą, pagal kurį sovietmečio paminklų naikintojai užsienyje būtų baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų. „Rusija bando atrodyti taip, lyg turėtų teisę taikyti savo įstatymą posovietinėje teritorijoje, ir siunčia žinią kitiems, kad nori sugriauti ir susilpninti Baltijos šalių suverenitetą“, – teigia tyrėja Maria Malksoo. Kopenhagos universiteto Karo studijų centras.

Kai kurie griovimai, pavyzdžiui, Pergalės paminklas Rygoje, sukėlė įtampą ir ginčus. Tūkstančiai rusų mažumos atstovų kiekvieną gegužės 9 dieną Latvijos sostinės centre susirenka prie 79 metrų aukščio obelisko paminėti nacių kariuomenės pralaimėjimo. Nors valdžia uždraudė mitingus ir demonstracijas, palaikydama jos apsaugą, policijos įsikišimas per kelis incidentus baigėsi vidaus reikalų ministrės Marijos Golubevos atsistatydinimo metu. Daugpilyje situacija buvo dar įtemptesnė. Antrame pagal dydį šalies mieste, kuriame daugiau nei 80 % gyventojų kalba rusiškai, meras nepaisė įsakymo nukelti du paminklus, o dešimtys buvo areštuoti.

„Bijojau, kad kai kurie griovimai sukels rimtus neramumus Latvijos gatvėse“, – sako Rygos universiteto mokslininkas Martinsas Kabransas, besispecializuojantis Baltijos šalių rusakalbių tautų klausimais. Daugelis apklausų atspindi didelį latvių daugumos ir ketvirtadalio rusų mažumos nesutarimą įvairiais klausimais – nuo ​​karo Ukrainoje iki kalbos politikos. Neseniai atliktoje apklausoje 26% apklaustųjų rusakalbių – kai kurių Latvijos nacionalistų politikų nuomone, „penktieji kolonistai“ – teigiamai vertina Putiną. Kabransas teigia, kad Rusijos visuomenė dabar nėra tokia vieninga, kaip prieš 35 metus, o jaunesnės kartos tapatybės klausimus laiko mažiau aktualiais.

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje dalis rusų mažumos yra nestabili – jiems trūksta pilietybės ir politinių teisių, tačiau jie turi gyvenamosios vietos dokumentus ir gali gauti socialines pašalpas. 2022 metais Latvijos vyriausybė daugiau nei 25 000 žmonių informavo, kad norėdami likti Latvijoje, jie turės laikyti egzaminą vienintele oficialia šalies kalba. Trečdaliui egzaminuojamųjų – neišlaikiusiųjų – buvo suteiktas dvejų metų pratęsimas žinioms pagilinti, tačiau keli tūkstančiai neatvykusių ir nepateikusių reikiamų dokumentų rezidentūros statuso netektų per kelis mėnesius.

Rusijos visuomeninė televizija neseniai transliavo specialią laidą geriausiu laiku, kurioje „Latviją valdantys naciai“ buvo apkaltinti esant „blogiausiais egzistuojančiais rusofobais“ ir noru „įgyvendinti monorasinę valstybę“. Nepaisant to, kad Rusijos žiniasklaida buvo uždrausta Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje po invazijos į Ukrainą, dalis gyventojų vis dar turi prieigą prie jos nelegaliai – tai vienintelis dalykas, kurį jie vartojo dešimtmečius.

Gruodį Putinas pareiškė, kad su rusakalbiais Latvijos piliečiais elgiamasi „kaip su kiaulėmis“. Anksčiau prezidentas rusakalbių gyventojų padėtimi pateisindavo Gruzijos ir Ukrainos teritorijų aneksiją.

Trečias pagal dydį Estijos miestas Narva buvo įvardijamas kaip viena iš vietų, kur rusakalbių žmonių persekiojimas ryškiausiai atsiskleidžia imperialistinėse Putino kalbose. „Mums lemta atkurti ir sustiprinti šalies ir jos protėvių teritorijų suverenitetą“, – sakė jis per forumą 2022 m., netrukus nubrėžęs paraleles tarp invazijos į Ukrainą ir caro Petro karinės kampanijos 1704 m. Didysis „nugalėjęs švedus atkovojo Narvą“.

Panaikinti mokymą rusų kalba

97% Narvos gyventojų kalba rusiškai. Daugelis jų nepripažįsta savo gimtosios kalbos slopinimo politikos, kurios net nesimato turizmo informacinėse lentose. Po kelerių metų rusų kalbos pamokos išnyks iš Narvos mokyklų ir iš visų mokyklų Baltijos respublikose. Estija, Latvija ir Lietuva susidūrė su didžiausia kliūtimi iš savo švietimo sistemų išbraukti septintą pagal dažnumą pasaulyje vartojamą kalbą, keisti mokytojus. Be to, trys Baltijos respublikos nutraukė visus ryšius su Rusijos stačiatikių bažnyčia.

Narvoje daugiau nei pusę amžiaus ant akmeninių pamatų stovėjęs sovietų tankas buvo areštuotas prieš jį nugriaunant. Vis dėlto neramumai Taline 2007 m. buvo palyginti nedideli, kai sovietų statulos nukėlimas sukėlė didžiausias riaušes nuo Estijos nepriklausomybės.

Rusijos mieste Ivangorodo, kurį nuo to paties pavadinimo miesto skiria Narvos upė, yra T-34 kopija – kaimyniniame mieste išardytas tankas ir šventas Didžiojo Tėvynės karo simbolis rusų nacionalizmui. – Europos teritorijos link, nutraukta.

Kol Baltijos šalys velkasi prisiminimų apie represijas, Kremlius gerbia jų represijas ir Maskvoje priešais federalinę būstinę atstatė paminklą Čekai (Visos Rusijos nepaprastoji komisija) Feliksui Dzeržinskiui. Saugos tarnyba, buvęs K.G.P. Daugelyje atokių Rusijos vietovių buvo panaikinti paminklai lietuviams, žuvusiems per Stalino primestą tremtį 1940-aisiais, nes nukentėjo ir latviai bei estai.

Karas Ukrainoje lėmė ir nuorodų į Aleksandrą Puškiną sunaikinimą Rytų Europoje. Poetas, miręs 80 metų prieš valdžią užimant Leninui, dabar dingo iš dešimčių Baltijos ir Ukrainos miestų gatvių. Kreipdamasis prieš tuos, kurie naikina Puškino statulas, Kremlius Karakase ir Damaske atidarė paminklus didžiausiam Rusijos imperijos poetui. „Rusijos istorija nebesisuka apie nedidelę karinę operaciją [in Ukraine]Bet tai yra civilizacijų susidūrimas, kuriame Maskva gina savo tapatybę“, – tvirtina Indigumas Mammadovas, Rytų Europos ekspertas ir Nortumbrijos universiteto mokslininkas.

Baimė dėl Rusijos agresijos Baltijos šalyse dar labiau išplito dėl pastaruoju metu Ukrainos patirtų nesėkmių. Antradienį Estijos vyriausybė paskelbė sulaikiusi 10 Rusijos agentų. Šį mėnesį užsienio reikalų ministras Markusas Sagna ir jo kolega iš Lietuvos Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad per artimiausius ketverius metus Rusija užpuls bet kurią iš trijų šalių. Latvija karo prievolę vėl įvedė neseniai, Lietuva sugrąžino 2015 m., o Estija niekada jo nepanaikino.

Solidarumas su Ukraina rodė šlubavimo ženklus JAV ir daugelyje Europos šalių, bet ne Baltijos šalyse. Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės iškilo kaip ištikimiausios ir ryžtingiausios Ukrainos reikalo šalininkės, įgaunančios įtaką Briuselyje ir tarptautinėje arenoje. Jie nebėra tokie atsargūs ir paranojiški kaip tie, kurie 2006 m. jau buvo įspėti apie Putino keliamas grėsmes. 2008 m. NATO viršūnių susitikime Lietuva buvo vienintelė šalis, pareikalavusi „nedelsiant įtraukti“ Ukrainą, ir buvo pirmoji šalis, sukūrusi strategiją, kaip atsikirsti nuo Rusijos dujų, ir vienintelė sąjungininkė, tiekianti mirtinus ginklus Ukrainos kariuomenei. 2014 ir 2018 m.

Registruotis Mūsų savaitinis naujienlaiškis Daugiau naujienų anglų kalba iš EL PAÍS USA leidimo