Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus globojama paroda „Lietuva kaip pasaulis“. Parodoje kaip niekad laiku bus akcentuojama imigracijos istorija ir mūsų patirtis, o tai, tikimės, padės pažvelgti į šią prieštaringą ir ginčytiną temą niuansiau.

„Tik žinodami šio reiškinio istoriją Lietuvoje galime geriau suprasti save dabartyje. Tai leidžia kelti aktualius klausimus, apie kuriuos mes, kaip istorijos muziejus, padedame susimąstyti. Vienas svarbiausių tikslų – neigti „Įsivaizduojama, kuri išlieka.“ Ta migracija yra ne kas kita, kaip neigiamas procesas, vedantis į Lietuvos nuosmukį – parodoje kalbame apie pasaulinio dydžio Lietuvą ir jos pasiekimus“, – sako muziejaus generalinis direktorius, parodos idėjos autorius. , daktarė Rūta Kakoti.

Tai bus pirmoji išsami paroda, skirta lietuvių migracijos procesams nuo XX a. Vidurio iki šių dienų. Lankytojai kartu su Lietuvą palikusiais ir į ją atvykusiais herojais keliaus per skirtingus laikus ir skirtingus žemynus, taip geriau suprasdami tuos, kurie palieka savo šalį ir apsigyvena užsienyje.

Parodos globėju tapęs ir asmeninę migracijos istoriją išgyvenęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pažymi, kad sunkiausia tuo metu buvo nežinia, ar vėl galėsime pamatyti savo šalį, o stiprinanti ir vienijanti moralinė jėga buvo piliečio petys, žodis, kurį išgirdau.Gimtąja kalba ar lietuviškame leidinyje: „Nuoširdžiai tikiuosi, kad tai pavyks išlaikyti per naujas imigracijos bangas. Neabejojame – visada bus žmonių, ieškančių laimės, pilnatvės ir geresnio gyvenimo užsienyje“. Tai yra jų neatimama teisė: pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ir kaimynystę. Tačiau santykių su Lietuva niekas niekada negalės pakeisti. „Nepamirškite ir nenuvertinkite to, kad jūsų istorinės ir kultūrinės šaknys yra gražiame Vilniuje, Sedovoje ir Šiauliuose, įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose.

Pradėjome kaip nelegalūs imigrantai

Parodos imigracijos istorija prasideda 1900-aisiais. vidurio, kurį galima laikyti masinės migracijos pradžia Lietuvoje. Lietuva tuomet buvo carinės Rusijos imperijos vasalas, pramonė vystėsi lėtai, žmonėms trūko žemės ir darbo, vyravo skurdas. Ypač sunku buvo nederliaus ir bado metais.

„Tai paskatino žmones leistis į ilgą ir pavojingą kelionę, kuri dažniausiai būdavo nelegali. Geresnio gyvenimo ieškantys lietuviai Rusijos ir Vokietijos sieną kirsdavo kontrabandininkų išbandytais maršrutais, lydimi gidų, kuriems tekdavo sumokėti didelę dalį jų pinigai“. „Dėl epidemijų prevencijos Vokietijoje jų laukė specialios sanitarinės stotys, tačiau po šio etapo atsivėrė daugiau galimybių – iš didžiųjų Europos uostamiesčių į Ameriką plaukia laivai“, – sako muziejaus istorikas ir kuratorius dr. Guedry Milleriti. -Gabbertinis.

Skaičiuojama, kad vien iki I pasaulinio karo iš Lietuvos galėjo išvykti apie 600 tūkst. Tarpukariu daugiau nei 100 gyventojų paliko besikuriančią valstybę ieškodami galimybių. Trečiąją migracijos bangą sukėlė Antrasis pasaulinis karas: žmonės bėgo nuo priespaudos. Per penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius šalis prarado beveik milijoną žmonių. Po 1990 metų iš Lietuvos emigravo apie 700 tūkst. žmonių, o nuo 2018 metų didėja imigracija ir mažėja imigrantų skaičius.

Lietuviai pasaulyje

Parodos autorių pasirinktos istorijos ir pristatomi personažai padės lankytojams įsitikinti, kad migracija yra natūralus istorinis procesas, turintis ir neigiamų, ir teigiamų pusių, tačiau neabejotinai leidžiantis lietuviams keisti pasaulį, o pasauliui – keistis. Keisk Lietuvą.

„Migracijos procesas paliečia ne tik migrantą, bet ir jo aplinką: šeimą, tautą, šalis, iš kurių jis išvyksta ir į kurias atvyksta. Tam tikra prasme tai veikia visą pasaulio istoriją. Kai žmonės migruoja , jie „neša“ idėjas, nuostatas, materialius daiktus ir patirtį.“ „Kaupydami žinias iš skirtingų šalių ir kultūrų, jie dažnai tampa pokyčių iniciatoriais, atradėjais ir kūrėjais“, – sako pasakotoja Milda Varnauskaitė, viena iš parodos kuratorių.

Parodoje bus paminėti žmonės, kurie aktyviai veikė už Lietuvos ribų ir turėjo didelę įtaką pasaulyje. Lankytojus nustebins faktas, kad garsiąją vyriškų drabužių bendrovę „Burton“ įkūrė žydų imigrantas iš Lietuvos Mosh Davidas Osinskis, o Antano Kazimiro Žemaičio (vėliau Tony Žemaitis) kurtomis gitaromis groja tokios roko žvaigždės kaip Ericas Claptonas ir Jimi Hendrixas. , o už nėštumo testą Greitakalbis turėtume būti dėkingi lietuvių kilmės mokslininkui dr. Judita Vaitukaitis.

Už Atlanto gyvenantys lietuviai kartais kultūriniais pasiekimais lenkia tuos, kurie liko gyventi Lietuvoje ir turėjo kentėti dėl carinės Rusijos suvaržymų, tačiau apie juos kalbame kur kas mažiau.

„Paprastai tai laikoma pirmuoju periodiniu leidiniu aušraBet prieš ketverius metus Amerikoje pasirodė pirmasis lietuviškas laikraštis Lietuviškas laikraštis. 1889 metų gruodį komedija „Be Sumenės“ buvo parodyta Amerikoje – net dešimtmetį iki „Amerika pirties“ pasirodymo Palangoje. „Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo leidžiami 175 skirtingų pavadinimų periodiniai leidiniai“, – prisimena Dž. Milleretti-Gabertini. Ji priduria: „Tai nereiškia, kad kai kurių pranašumų reikia neigti kitų sąskaita. Priešingai. Pripažinti jų pasiekimus būtina, nes tai praplečia Lietuvos istorijos sampratą užsienio lietuvių pasiekimais ir išradimais“.

Pasaulis Lietuvoje

Paroda parodys, kad pas mus atėję žmonės taip pat padeda tapti globalaus pasaulio dalimi.

„Labai svarbu ne tik pamatyti save pasaulyje, bet ir priimti pasaulį savyje. O žinant, kiek užsienyje gyvenančių žmonių laiko save lietuviais ir kiek užsieniečių atvyko į Lietuvą ir rado čia namus, galima sakyti kad „Lietuva jau seniai išaugo.“ iki pasaulinio dydžio. Kiek stipri ir rūpestinga bus Lietuva, priklausys tik nuo mūsų gebėjimo įsiklausyti į kiekvieno žmogaus istoriją“, – sako M. Varnauskaitė.

Nors parodoje daugiausia dėmesio skiriama istorinei migracijai, joje bandoma atspindėti ir dabartinius procesus – pabėgėlių krizę Europoje ir Lietuvoje, karo pabėgėlių iš Ukrainos gyvenimą.

„Jei nuosekliai pažvelgtume į savo migracijos istoriją, paaiškėtų, kad per kelis šimtmečius matėme daugybę migracijos priežasčių ir patirčių: išvengėme bado, turėjome tapti nelegaliais imigrantais iš carinės Rusijos, o tada pabėgome. karo, gyvenome pabėgėlių stovyklose. „Buvome ištremti, emigravome ieškodami geresnio gyvenimo, o dabar esame šalis, kuri priima imigrantus ir pabėgėlius. Tai kelia iššūkių, tačiau tai istorinės patirties atspindys, galintis padėti surasti sprendimai ir sprendimai. Sutarimas“, – sako R. Kakuti.