Gazai labai reikia daugiau pagalbos, tačiau agentūros negali susidoroti su padėtimi

Vaizdai buvo karšti. Vaikai kapsto purvą, surenka saujas išsiliejusių miltų ir susideda į kišenes.

Pagalbos sunkvežimius supa piktos minios, daugiausia jaunų vyrų, kurie puola vairuotojus ir bėga su viskuo, ką gali vežti.

Jauna moteris Maryam Abd Rabbo bandė išlaikyti ramybę, bet galiausiai nepavyko, kai atsakė į žurnalisto klausimus apie kasdienę kovą išlikti.

Šiaurės Gaza yra beveik visiškai izoliuota nuo išorinio pasaulio. Apytiksliai 300 000 žmonių gyvena žiauriu gyvenimu pasaulyje, kuriame beveik nėra parduotuvių, o pagalba niekada neatvyksta.

Tuo pačiu metu pietuose gausu perkeltų žmonių, šimtai tūkstančių nuolat keliauja ieškodami maisto, pastogės ir saugumo.

Izraelis teigia, kad daro viską, ką gali, kad sumažintų civilių kančias, tačiau keturis su puse mėnesio nepertraukiamo karinio puolimo Gazos ruožas atsiklaupė, o pagalbos agentūros nesugebėjo susidoroti su padėtimi.

„Kiekvieną kartą, kai grįšite atgal, bus dar blogiau“, – penktadienį sakė laikinasis JT koordinatorius Palestinos teritorijoms Jamie McGoldrickas.

Ką tik grįžęs iš paskutinio vizito Gazos Ruože, jis apėmė neviltį.

Komentuoti nuotrauką,

Palestiniečiai gabena maišus su miltais iš pagalbos sunkvežimio Gazos mieste

„Žmonės jaučiasi taip, lyg tai būtų jų kelionės pabaiga.

Piečiausiame Gazos ruožo gale nuo 1,2 iki 1,5 milijono žmonių yra susigrūdę visose prieinamose erdvėse Rafah mieste ir aplink jį.

Netoliese, smėlėtoje pakrantės zonoje, vadinamoje Al-Mawasi, kurią Izraelis paskyrė humanitariškai saugia zona, mažiausiai 250 000 žmonių šiuo metu gyvena niūriuose būstuose ir mažai remiami.

Gydytojai, dirbantys Didžiosios Britanijos medicinos labdaros organizacijoje UK-Med, pamatė aplink juos besikuriantį palapinių miestelį.

„Prieš dvi savaites buvo viena ar dvi palapinės, išsidėsčiusios palei pajūrį“, – neaiškia linija nuo savo bazės Al Mavasyje man pasakojo „UK-Med“ generalinis direktorius Davidas Whitwickas.

„Dabar jie yra šešių palapinių gylyje.

Kelios mylios į pietus yra perėjimo taškas, kurį izraeliečiai vadina Kerem Shalom (arabiškai Karem Abu Salem), į kurį po išsamių Izraelio patikrinimų patenka beveik visa pagalba, skirta Gazos Ruožui.

Palestinos pusėje esančioje sulaikymo zonoje pagalba iškraunama ir perkraunama į vietinius sunkvežimius paskirstyti visoje Gazos ruože.

Prieš įvažiuodami į Gazą, sunkvežimiai važiuoja trijų kilometrų ilgio koridoriumi iki Rafaho „Mėlynųjų vartų“.

Tačiau saugumo žlugimas Gazoje reiškia, kad kelionė dėl pagalbos niekada neprasidės.

Koridoriuje puolami ir apiplėšiami sunkvežimiai.

Didžiąją dalį plėšimų vykdo organizuotos palestiniečių gaujos – asilų vežimai ir vežimai laukia anapus tvoros, o stebėtojai praneša apie atvykusią pagalbą.

Tačiau tiems sunkvežimiams, kuriems pasisekė patekti į Mėlynuosius vartus, problemos tik prasideda. Didžioji dalis to, kas vyksta toliau, yra oportunistiška ir dažnai smurtinė.

„Daugelį šių sunkvežimių, net nepasiekus 200 metrų, sustabdo automobiliai, užpuola ir apiplėšia“, – sakė McGoldrickas.

Kadangi pagalba pristatyti galima tik keliais maršrutais, o dauguma vilkstinių keliauja ankstyvomis paros valandomis, JT teigia, kad žmonės naudojasi socialine žiniasklaida, kad įspėtų vieni kitus apie vilkstinių judėjimą, leidžiant iš anksto įrengti kelių blokadas ir pasalą.

Vaizdo šaltinis, dpa/alami

Komentuoti nuotrauką,

Vokiečių pagalbos pakrautas sunkvežimis į Gazos ruožą įvažiuoja per Keremo Šalomo sienos perėją

„Žmonės žino, kada mes atvyksime“, – sakė McGoldrickas.

Pasiuntinys sakė matęs sunkvežimius su išdaužtais langais ir galiniais veidrodėliais. Jis teigė kalbėjęs su traumą patyrusiais vairuotojais, kuriems į priekinius stiklus mėtėsi kirviai ir į juos buvo šaudoma.

Vietoj to, kad pagalba pasiektų JT sandėlius ir būtų paskirstoma organizuotai, pagalba dažnai parduodama gatvės turguose už nepaprastai išpūstas kainas, kurias gali sau leisti tik nedaugelis.

Po to, kai vasario 6 d. buvo apšaudytas Pasaulio maisto programos sunkvežimis (JT apkaltino Izraelio karinio jūrų laivyno ugnį), Pasaulio maisto programa sustabdė bet kokios pagalbos tiekimą į šiaurę.

Bandymai atnaujinti pristatymą žlugo šią savaitę, vykstant smurtinio plėšikavimo scenoms.

Jungtinės Tautos teigia susisiekusios su Izraeliu dėl tiekimo maršrutų iš šiaurės atidarymo, tačiau diskusijos vis dar yra ankstyvoje stadijoje.

Viltis – šiuo metu menka – bus sumažinti paskatas plėšikauti, smarkiai padidinant į Gazą įvežamo maisto ir kitų būtiniausių prekių kiekį.

„Turime užtvindyti Šiaurę pagalba, kad ji netaptų produktu, kurį žmonės nori naudoti turto prievartavimo tikslais arba juodojoje rinkoje“, – sakė McGoldrickas.

Savo ruožtu Izraelis teigia darantis viską, ką gali, kad palengvintų humanitarinės pagalbos atvykimą.

„Darome viską, ką galime… kad apribotume bet kokias žalingas karo pasekmes [to] „Civiai gyventojai“, – šią savaitę spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Gazos karinio koordinavimo ir ryšių skyriaus vadovas pulkininkas Moshe Tetro.

Armija penktadienį pranešė, kad nuo karo pradžios į Gazos ruožą įvažiavo daugiau nei 13 000 sunkvežimių, gabenusių daugiau nei 250 000 tonų humanitarinės pagalbos.

Tai reiškia, kad kiek daugiau nei 90 sunkvežimių per dieną, toli gražu mažiau nei 500, kurių, anot JT darbuotojų, reikia norint patenkinti augančius alkanų, sergančių ir dažnai perkeliamų gyventojų poreikius.

Izraelis teigia, kad pagalbos skirstymo problemos nėra jo kaltės, nors chaosas Gazos ruože yra tiesioginis jo karinio puolimo rezultatas.

„Deja, šiandien ir vakar Jungtinės Tautos neatvyko į darbą“, – sakė pulkininkas Tetro.

Jis pridūrė, kad delsimas iš Palestinos pusės veda prie sunkvežimių, laukiančių įvažiuoti į Gazos ruožą, susikaupimo.

Jis pridūrė: „Jungtinės Tautos turi padidinti savo pajėgumus Gazos ruože“.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis saugumo padėtis dar labiau pablogėjo dėl daugybės Izraelio išpuolių prieš civilius policijos pareigūnus.

Pasak Bideno administracijos humanitarinės pagalbos pasiuntinio Davido Satterfieldo, dėl tokių išpuolių saugiai paskirstyti pagalbą tapo „beveik neįmanoma“.

Kalbant apie Jungtines Tautas, Izraelio raginimai dėti daugiau pastangų atrodo tuščiaviduriai.

Izraelio vyriausybė pradėjo kampaniją, kuria siekiama išardyti UNRWA, JT agentūrą, atsakingą už pagalbą palestiniečių pabėgėliams, po kaltinimų, kad iki 12 % iš 13 000 UNRWA darbuotojų Gazoje taip pat dirbo Hamas, kai kurie iš jų netgi dalyvavo mirtinose atakose Gazoje. .. spalio 7 d.

Jungtinės Tautos teigia, kad atlieka tyrimą, tačiau Izraelis dar nepasidalijo savo žvalgybos duomenimis.

Tuo tarpu Netanyahu vyriausybė jau pradėjo atimti UNRWA funkcijas.

Atsakomybė už 29 000 metrinių tonų miltų iš USAID, šiuo metu saugomų Izraelio Ašdodo uoste, jau perduota Pasaulio maisto programai.

Ketvirtadienį niūrioje žinutėje JT Generalinei Asamblėjai UNRWA direktorius Philippe'as Lazzarini sakė, kad agentūra pasiekė „lūžio tašką“, o Izraelio vyriausybė imasi keleto priemonių, trukdančių jos darbui, įskaitant vizų apribojimą tarptautiniams darbuotojams. UNRWA banko sąskaitos blokavimas ir prekių siuntimo sustabdymas.

Nors padėtis šiuo metu yra bloga, sumanymas apie visapusišką Izraelio ataką prieš Rafą, kurią vyriausybė grasina surengti, jei Izraelio įkaitai nebus paleisti iki Ramadano pradžios kovo 10 d., kelia baimę tarp pagalbos. darbuotojai, kad gali ateiti blogiausia. Ateis.

JK-Med Davidas Whitwickas jau pastebėjo.

Kai jis nuvažiavo į Khan Yunis, kad iš Naserio ligoninės išvežtų medikų komandą, jis atsidūrė apsuptas minios beviltiškų žmonių.

„Nemanau, kad jūs tikrai norite galvoti apie tai, kad tai įvyks Rafah ir Al-Mawasi mieste, kur yra šimtai tūkstančių žmonių“, – sakė jis.

READ  Rusijos tankai sunaikinti per pasalą, Ukraina sveikina didelę pergalę

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *