Putino postūmis perrašyti istoriją įvilioja į pensiją išėjusią Lietuvos teisėją

Tarptautinis baudžiamasis teismas pernai priėmė sprendimą nepalankiai Rusijos prezidentui Vladimirui V. Maskvos teismas, išduodamas V. Putino arešto orderį, pradėjo netikėtą kontrataką: nurodė suimti 70-metį į pensiją išėjusią teisėją Lietuvoje.

Teisėja, Kornelija Macevisien, Hagoje p. Putino byla niekaip nesusijusi su Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimais.

Jo „nusikaltimas“, kurį nagrinėja Maskvos teismas, paskelbė „nepateisinamus“ nuosprendžius buvusiems sovietų pareigūnams, beveik visiems rusams, už jų vaidmenį žiauriai susidorojus su Nepriklausomybės šalininkais protestuotojais, susirinkusiais prie televizijos bokšto Vilniuje. . Lietuvos sostinė 1991 metų sausio 13 d.

Per kruviną epizodą, padėjusį užantspauduoti sovietų valdžios žlugimą, sovietų pajėgoms įsiveržus į bokštą buvo sužeista 14 protestuotojų, tarp kurių buvo tanko sutraiškyta jauna moteris, ir šimtai buvo sužeisti. Lietuva išvengė Maskvos gniaužtų.

Išnagrinėjus daugybę įrodymų, kas davė įsakymus naudoti mirtiną jėgą 1991 m. ir kas juos įvykdė, 2019 m. M. Maževič ir du kolegos teisėjai nuteisė daugybę rusų už nusikaltimus žmoniškumui, taip pat saujelę ukrainiečių ir baltarusių. , karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai.

D. Trumpas sakė, kad Sovietų Sąjungos žlugimas atnešė nepagrįstą „istorinės Rusijos suirimą“ – okupaciją, kuri buvo jo karinio puolimo prieš Ukrainą pagrindas.

Istorinį rekordą fiksuojantis – p. Tai reiškia, kad sovietų valdžios žlugimas, kaip tai mato Putinas, yra tragiška neteisybė, kai rusai yra nekalti ir niekada nėra kalti dėl smurtinių nusikaltimų ginant Maskvos imperiją.

Norėdami tai padaryti, ponia. Būtina panaikinti arba bent jau pripažinti negaliojančiais Macevičienės priimtus baudžiamuosius nuosprendžius.

ponia Macevičienės nuosprendis buvo „akivaizdžiai nepagrįstas“, remiantis Maskvos Basmano apygardos teismo rugpjūčio mėn. priimtu sprendimu, kuriuo buvo nurodyta nedelsiant suimti. Du kolegos teisėjai ir vyriausiasis Lietuvos prokuroras Vilniaus televizijos bokšto byloje taip pat buvo nuteisti ir įtraukti į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą už rusų „persekiojimą“.

Interviu Vilniuje p. Macevicienė išreiškė nepasitikėjimą ir nerimą, kad praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams po kraujo praliejimo televizijos bokšte, Rusija dabar bando ištaisyti gėdingus faktus ir nubausti jį už 1991 metų įvykių teismą.

READ  Lietuva siekia pareigų, nepaisydama Pekino protestų

„Negaliu suprasti jų logikos“, – sakė jis. – Bylos faktai yra aiškūs.

Buvęs specialiųjų pajėgų vadas ir hibridinių grėsmių ekspertas Saulius Guzevičius sakė, kad pastaraisiais mėnesiais teisėjai ir prokurorai suaktyvino daugelį metų trukusią Rusijos kampaniją, siekdami „perrašyti 1991-ųjų istoriją ir ištepti mus fašistais“.

„Jie mums siunčia žinutę: „Niekada nepamiršime tų, kurie stojo prieš mus“, – sakė p. Kuzevičius sakė. 1991 m. Vilniaus konflikto metu jis buvo nepriklausomybės šalininkų surinktos saugumo detalės, skirtos apsaugoti Lietuvos įstatymų leidybą, dalis.

Ponas. Valdant Putinui, Rusija labai stengėsi save vaizduoti kaip nepriekaištingą Vakarų valstybių ir užsienio „fašistų“ auką, perrašinėjo istorijos vadovėlius ir bausdama istorikus, tyrinėjančius Maskvos praeities nusikaltimus.

Jurijus Dmitrijevas, istorikas mėgėjas šiaurės vakarų Rusijoje, atradęs masinę kapavietę, kurioje buvo šimtai žmonių, nužudytų Stalino slaptosios policijos, 2020 m. buvo nuteistas 13 metų, nes jo šeima neigė melagingus kaltinimus pedofilija. Prokremliški istorikai, nepaisydami visų įrodymų, tvirtino, kad kūnuose buvo daug sovietų karių, kuriuos nužudė suomių fašistai.

1940 m. įtraukta į Sovietų Sąjungą, Lietuva buvo pirmoji sovietų respublika, paskelbusi nepriklausomybę nuo Maskvos, 1990 m. kovo mėn. sukūrusi precedentą, po jos sekė Ukraina ir 13 kitų.

Tas procesas, pasibaigęs Sovietų Sąjungos iširimu 1991 m. gruodį, buvo „didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa“.

Lietuvos pastangos patraukti atsakomybėn asmenis, dalyvavusius 1991 metų žmogžudystėse Vilniuje, prasidėjo 1996 m., kai buvo teisiami šeši su sovietų kariuomene bendradarbiaujantys lietuviai.

ponia Iš 67 kaltinamųjų, 2019 metais Macevičienės ir kolegų teisėjų nuteistų, teisiamųjų suole atsidūrė tik du: Rusijos tanko vadas Jurijus Melas; ir Genadijus Ivanovas, kitas sovietų armijos rusų karininkas.

Buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras maršalas Dmitrijus D. Kiti, įskaitant Jazovą, buvo nuteisti už akių ir nuteisti kalėti metus už tai, kad taikė „tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamas karines priemones prieš civilius“. Maršalas Jazovas mirė Maskvoje po kelių mėnesių, sulaukęs 95 metų.

READ  Breakeriai pasiima „įtakingą“ paauglį agentą iš Lietuvos

Nacionalinio krizių valdymo centro Lietuvoje direktorius Vilmantas Vidkauskas sakė, kad Maskva realių lūkesčių iš Lietuvos teisėjų ir prokurorų nesitikėjo ir vykdo psichologinę operaciją, kuria siekiama skleisti baimę ir nerimą. Apsvarstykite Rusijos piliečius.

Tarp tų, kuriuos Rusija nori įbauginti, anot jo, yra Lietuvos prokurorai ir policijos pareigūnai, dalyvaujantys tarptautiniuose tyrimuose dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. „Jie siunčia signalą: nesimaišyk su Rusija“, – sakė jis.

Ponas. Rusija Hagoje taip pat iškėlė baudžiamąsias bylas trims teisėjams ir vyriausiajam prokurorui, susijusiu su byla prieš Putiną.

Lietuvai, Baltijos tautai, kuri ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi, faktų apie 1991 metus išaiškinimas yra ne tik didvyriško, taikaus pasipriešinimo šalies kilmės istorijos išsaugojimo, bet ir nacionalinio saugumo reikalas.

Kaip ir kitose buvusiose sovietinėse šalyse, Lietuvoje yra keletas piliečių, kurie aprauda Maskvos valdymo pabaigą. Tačiau karas Ukrainoje pavertė tai, kas dažnai buvo laikoma nepavojingu pakraščiu, rimto susirūpinimo šaltiniu.

Visapusiška Rusijos invazija, pateisinama pretekstu, kad Maskva turi pareigą ginti ukrainiečius nuo fašizmo, sukėlė didelį susirūpinimą Baltijos šalyse, kad prokremliškos grupuotės, kad ir mažos, gali kreiptis pagalbos iš Maskvos. 1991 metais vadinamoji piliečių grupė sovietų lojalių Lietuvoje prašė Maskvos įsikišti ir sutriuškinti nepriklausomybės siekiančius „fašistus“.

Vilniaus teismas pernai įpareigojo saugumo sumetimais paleisti Gerų kaimynų forumą – nedidelę daugiausia kairiųjų aktyvistų grupę, susirūpinusią suartėjimu su Maskva ir NATO karių išvedimu.

Forumo narė yra Erika Svensionen Surinkta gruodžio mėn Pavojus nacionaliniam saugumui „padedant Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvos Respubliką“. Interviu savo gimtajame mieste Zeisne pietų Lietuvoje jis neigė dirbęs prieš savo šalį ir apkaltino ją viliojant Vakarus į bereikalingą konfliktą su Rusija.

READ  Lietuvos garbė investuoja 114 mln.

„Mums davė vakarietiškų saldainių, bet jie pasirodė labai kartūs“, – sakė M. Svencioni, – ir aš žinau, kad mano šalyje nėra demokratijos“, – pridūrė ji.

Forumo įkūrėjas Alkirdas Palekis – buvęs kairiųjų pažiūrų parlamentaras, 1940-aisiais ėjęs sovietų okupuotos Lietuvos marionetiniu lyderiu.

Prieš 2021 m. pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos naudai, Barronas buvo Rusijos surengtos kampanijos, kuria siekiama paneigti, kad sovietų kariškiai buvo atsakingi už 1991 m. žudynes, priešakyje. Jis tikino, kad lietuvių nacionalistai slapta pasiuntė snaiperius į televizijos bokštą, kad šie šautų savo rėmėjus.

Pastarąjį dešimtmetį p. Putinui pasisukus vis labiau autoritariniam ir nacionalistiniam posūkiui, Maskva peržengė gynybinių neigimų ribas ir ėmėsi puolimo, o Rusijos žvalgybos tarnyba rinko įslaptintą informaciją apie Lietuvos prokurorus ir teisėjus, susijusius su TV bokšto byla.

Tarp jos padėjėjų ant grindų yra p. Už šnipinėjimą penkeriems su puse metų kalėjęs Palekis Rusijos žvalgybos nurodymu rinko informaciją apie prokurorų buvimo vietą ir kitus asmens duomenis. Jis neigė dirbęs Rusijoje ir teigė renkantis informaciją knygai.

Simonas Slabzinskas, vienas iš Rusijos žvalgybos taikinių kaltintojų, sakė, kad jį sunerimo rugsėjį Rusijos naujienų agentūros „Doss“ paskelbtas pranešimas, kad Maskva nori būti apkaltinta už televizijos užpuolikų persekiojimą. bokštas

Nustojo keliauti į užsienį, o šeimos atostogas apribojo Lietuvos teritorijoje. „Visa šeima turėjo riboti savo judesius“, – sakė jis.

Į pensiją išėjusi teisėja p. Macevicienė taip pat sumažino savo keliones.

Jis teigė esąs pasibaisėjęs, kad Rusija bandys panaikinti nusistovėjusius faktus. Apie savo, kaip Rusijos keršto taikinio, poziciją jis pridūrė: „Nežinau, verkti ar didžiuotis“.

Tomas Topcus Prisidėjo ataskaita.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *