Šis tyrimas, paremtas 63 anoniminiais interviu su pagrindiniais politikos, verslo ir žiniasklaidos veikėjais, pateikia išsamią šių sektorių santykių Lietuvoje besivystančio analizę. Priešingai nei statiški kadrai, Lasso kūryboje dėmesys sutelkiamas į dinamiškus pokyčius, įvykusius šalies politinėje ir verslo aplinkoje.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos atvejis gali padėti ne tik geriau suprasti korupcijos reiškinį ir jo dinamiką, bet ir spręsti panašius iššūkius kitose šalyse. Pavyzdžiui, Ukraina ir Moldova dabar žengia pirmuosius didelius žingsnius kelyje į Europos integracija.“Mokymasis iš Lietuvos sėkmių ir nesėkmių kovojant su korupcija galėtų būti vertinga medžiaga tiek Lietuvai, tiek ES institucijoms.

Jo teigimu, Lietuva gali būti laikoma kuklia sėkme pereinant prie skaidresnės praktikos prekyboje ir politiniuose santykiuose.

Motyvacija pokyčiams

Tačiau prieš aptariant kokias nors konkrečias politikos rekomendacijas, būtina žengti žingsnį atgal ir užduoti esminį klausimą: kaip užtikrinti postūmį pokyčiams tarp politikų ir verslo žmonių, kurie gali būti suinteresuoti išlaikyti status quo?

Arba, pasak Lasso: „Kaip priversti kalakutus balsuoti už Padėkos dieną?

Lietuvos atveju ši metamotyvacija atsirado dėl dviejų tipų išorinių paskatų/spaudimo: Rusijos (neigiama paskata) ir euroatlantinės narystės (teigiama paskata). Rusijos atsargumas paskatino Lietuvos politinį elitą visiškai integruotis į Vakarų institucijas. Kai buvo priimtas šis strateginis pasirinkimas, narystė NATO, o ypač ES, tapo pagrindiniu vidinių pokyčių varikliu stojimo proceso metu ir vėliau.

Kadangi dauguma rinkėjų nuolat palaikė šias politikos galimybes, buvo tam tikras visuomenės sutarimas. „Be jo man sunku įsivaizduoti tolesnę sėkmę“, – sako Lasas, neseniai išleistos knygos apie Lietuvos demokratijos užkulisius autorius.

Jis mano, kad metamotyvacijų klausimas yra svarbus visoms tarptautinėms organizacijoms, siekiančioms pokyčių labai korumpuotose šalyse. Jei nepavyks sukurti tinkamos metamotyvacijos pokyčiams, politikos pastangos greičiausiai žlugs.

„Namui statyti reikia pamatų“, – sako KTU politologas.

Paslaugų skaitmeninimas didina viešojo sektoriaus skaidrumą

Viena iš pagrindinių knygos įžvalgų – nuo ​​2000-ųjų pradžios ženkliai sumažėjęs korupcijos paplitimas Lietuvoje, ypač kasdieniuose susitikimuose, su kuriais susiduria paprasti piliečiai. Šią teigiamą transformaciją Lasas sieja su tokiais veiksniais kaip įvairių paslaugų skaitmeninimas, padidinęs viešųjų paslaugų teikimo skaidrumą ir kokybę.

„Apskritai išaugo viešųjų paslaugų kokybė, mažėja poreikis ką nors papirkti, kad ką nors padarytų. Vakarų Europos verslininkų atvykimas į Lietuvą taip pat atnešė kitokią verslo praktiką, dėl kurios pasikeitė darbuotojų mentalitetas. bet ne mažiau svarbus dalykas – atėjo nauja karta.„Daug keliavę po pasaulį, jie grįžta į Lietuvą su kitokia išsilavinimo patirtimi ir kitokiomis vertybėmis“, – sako Lasas.

Šiais laikais Lietuvoje, anot mokslininkės, aktualiausia problema – nebūtinai politinė korupcija, o veikiau politikų ir valstybės pareigūnų nekompetencija. Jis atkreipia dėmesį į kompetentingų specialistų trūkumą vyriausybės pareigose ir iššūkius, su kuriais susiduriama pritraukiant kvalifikuotus specialistus į viešąjį sektorių ir politiką. Anot jo, tai iš dalies lemia neapibrėžtas ir dažnai nenaudingas karjeros kelias.

„Greitų ir veiksmingų receptų čia nėra. Reikia tik nuolat didinti valstybės tarnybos patrauklumą, kad galėtume pritraukti kuo geresnius žmones”, – sako vienas mokyklos mokytojų Lassas. Viešasis valdymas ir pilietinė visuomenė Studijų programa KTU.

Knyga siūlo platesnį požiūrį

KTU politologo teigimu, Lietuvoje klausimas, kodėl žmonės ir toliau balsuoja už nekompetentingus politikus, yra sudėtingas ir skausmingas. Lassas mano, kad profesionalumą ne visi laiko svarbiausiu kriterijumi – žmonėms dažnai didesnį įspūdį daro kiti aspektai: ideologinis panašumas, politiko iškalba, rūpestis rinkėjais, kampanijos pažadai ar net išvaizda.

Tačiau populistinės politinės partijos ir politikai neapsiriboja viena šalimi; Taip pat korupcija gali nutikti bet kur.

„Politika yra apie galią, galimybes ir, žinoma, pagundą. Be to, dažnai tai yra kompromisų menas, o yra situacijų, kai politikai patiria papildomą spaudimą. Laimei, yra įrankių, kurie gali bent iš dalies valdyti riziką. “

Štai kodėl Lasas pabrėžia, kad jo knyga nėra tik lietuviškas atvejo tyrimas; Jis siūlo platesnį požiūrį į verslo ir valstybės santykių iššūkius ir pokyčius, todėl tinka skaitytojams, besidomintiems politikos mokslais, viešąja politika ir vadyba.

Demokratijos užkulisiuose Jame pateikiamos originalios teorinės ir analitinės sistemos, kurias galima pritaikyti ir išbandyti įvairiuose nacionaliniuose ir regioniniuose kontekstuose. Lassas tikisi, kad knyga padės suprasti nepermatomas sistemas ir paskatins pastangas skatinti skaidrumą visame pasaulyje.

Atsisakymas: AAAS ir EurekAlert! Mes neatsakome už EurekAlert skelbiamų naujienlaiškių tikslumą! Per prisidedančias institucijas arba naudoti bet kokią informaciją per EurekAlert sistemą.