Įamžintas lietuvių kino režisierius ir akademikas Mantas Kvidaravičius Eskaluojantis konfliktas Ukrainoje Keliuose galinguose kūriniuose buvo pranešta apie jo mirtį Mariupolyje, Ukrainos mieste, apie kurį buvo sukurtas jo dokumentinis filmas „Mariopolis“, kurio premjera buvo Berlyne.

„Rusų okupantai, bandydami išvykti iš Mariupolio, nužudė lietuvių režisierių Mantą Kvidaravičių“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos gynybos ministerija. Kvidaravičiui buvo 45 metai.

Lietuvos naujienų agentūra 15 minučių pranešė, kad Kvidaravičius buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau jo išgelbėti nepavyko.

Žinia, kad Kvidaravičių nužudė Rusijos kariuomenė, kurios nepavyko patikrinti su šeimos nariais, sukėlė pareiškimų ir įrašų, kuriuose gedi režisieriaus mirties, bangą.

„Netekome Lietuvoje ir visame pasaulyje žinomo kūrėjo, kuris iki paskutinės akimirkos, nepaisydami pavojaus, dirbo Rusijos okupuotoje Ukrainoje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išplatintame pranešime.

Jis geriausiai žinomas dėl filmo „Mariupolis“, kuriame vaizduojami Ukrainos piliečiai, besitęsiantys savo gyvenimu pietiniame uostamiestyje apsupti saugumo pajėgų. Rusijos remiami kovotojai 2014 metais Kvidavičius anksčiau buvo Berlyne su savo 2011 metų dokumentiniu filmu „Barzakh“, kuris buvo nufilmuotas Rusijos Čečėnijos regione atsigaunant po karo su Rusija, ir tai atskleidė. Ten gyvenimo realybė. Tais metais filmas Berlinalėje laimėjo Amnesty International prizą.

2019 m Kvidaravičius lankėsi Venecijoje, kur buvo Partenonas. Trečiojo jo filmo – ir pirmasis įsiveržimas į išgalvotą pasakojimą, nors ir sumaišytą su dokumentine technika – premjera įvyko Venecijos kritikų savaitės skyriuje. Pirmasis pilnametražis Kvedaravičiaus filmas buvo sukurtas pagal TTreji metai antropologinių tyrimų tarp marginalinių bendruomenių Odesoje, Stambule ir Atėnų.

„Mantas Kvidaravičius buvo unikalus žmogus. Beprotiškai užsispyręs. Unikalus menininkas“, – „Facebook“ įraše, kuriame taip pat gyrė paveikslą, sakė Lokarno kino festivalio direktorė Giona Nazzaro, kuri tuo metu vadovavo Venecijos kritikų savaitei. už galingus, skausmingus vaizdus.

„Jis užbūrė persekiojančią gražuolę. Nuožmi poezija. Mantas buvo kaip regėtojas. Jis žinojo, kas ateis, ir nusprendė, kad nori tai pamatyti iš arti”, – pridūrė Nazzaro.

„Mes tavęs pasiilgsime, Mantai, tu tikrai mus išmokei sunkią pamoką.

Tarptautinis Vilniaus kino festivalis sekmadienį per uždarymo ceremoniją tylos minute pagerbė Kvedaravičių.

Festivalio direktorius sakė: „Netekome režisieriaus, kuris atliko didvyrišką darbą dokumentuodamas karo žiaurumus“. Algirdas Ramaska, kuris pažymėjo, kadPats Mantas kalbėti nemėgo.

„Mantas savo kūrybą skyrė konfliktų zonoms, karo realybei ir toje tamsoje šviečiančiam žmogiškumui. Jo kinas buvo ir išliks labai svarbus ne tik šiandien”.

Informacija apie kvidaravičius Išgyvenusieji nebuvo iš karto pasiekiami.