K: Kokios Lietuvos ekonomikos perspektyvos?

A: Ekonomikos perspektyvos yra labai geros. 2019 m. augome daugiau nei 3,9 proc., tačiau 2020 m. prognozuojame nuosaikiau – 2,5 proc. [as of December 2019]*. Vidutinės trukmės laikotarpiu tikimės 2–3 proc. augimo. Praėję metai buvo pirmieji nuo nepriklausomybės atkūrimo [net migration rate] Tai buvo teigiama. Jei tokia tendencija išliks, vidutinės trukmės laikotarpiu galime tikėtis geresnės padėties darbo rinkoje. [*As of March 2020, GDP is now expected to fall by 11.4% in 2020, due to the coronavirus outbreak and quarantine.]

K: Kiek ekonomiką veikia geopolitiniai pokyčiai?

A: Esame maža ir atvira ekonomika, todėl eksporto rinkos mums svarbios. Bet kokie tarptautinės aplinkos pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį. Kalbant apie „Brexit“, JK mums nėra tiesioginė rinka, tačiau ji labai svarbi gamybos grandinėms. Esame suinteresuoti sudaryti gerus prekybos sandorius tarp JK ir Europos, tačiau derybos artėja prie tokio taško, kad negalime numatyti galimų rezultatų.

Kl.: Ką padarėte, kad užtikrintumėte griežtą pinigų plovimo prevenciją? [AML] Ar buvo imtasi reikiamų priemonių kilus skandalams Baltijos šalyse?

A: Nors daugelis kalba apie Baltijos šalis kaip apie vientisą vienetą, tarp šalių yra skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje priežiūros tarnyboje sukūrėme du naujus skyrius: Kovos su pinigų plovimu ir Elektroninių pinigų įstaigų departamentą. Indėlininkų nerezidentų apimtys Lietuvoje šiuo metu siekia 2,4 proc., palyginti su istoriniu rekordu – 6 proc. 2003 m.

Dalyvaujame informacijos mainuose tarp finansų priežiūros institucijų Baltijos ir Šiaurės šalių regionuose bei atliekame bendrus patikrinimus su kitų jurisdikcijų priežiūros institucijomis. Manau, kad yra vietos visapusiškiems Europos sprendimams, ir būtų labai naudinga turėti Europos instituciją, galinčią spręsti su kova su pinigų plovimu susijusius klausimus.

K: Kokie yra Lietuvos klestinčio fintech sektoriaus fonai?

A: Šalies finansų sektoriuje daugiau nei 90% visų kreditų suteikia bankai. Konkurencija yra maža, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuva yra tokia aktyvi fintech erdvėje. Kita priežastis susijusi su diversifikacija. Pasitikėjimas tik vienu finansavimo šaltiniu, pavyzdžiui, banko kreditu, gali sukelti daug problemų, kaip matėme praėjusios krizės metu.

Sukūrėme nacionalinę fintech sektoriaus strategiją ir 2018 metais leidome nebankiniam sektoriui prisijungti prie mūsų mokėjimų sistemos, o tai buvo svarbu naujiems rinkos dalyviams, renkantiems Lietuvą kaip jurisdikciją. Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos dabar turi tiesioginę prieigą prie mokėjimo eurais sistemos, nereikia banko korespondento ar kito finansų rinkos dalyvio.

Manau, kad „Brexit“ padėjo, nes „fintech“ įmonės ieško alternatyvios jurisdikcijos, kad gautų Europos bankininkystės licenciją. Licencijavimo procese esame greiti ir atsakingi; Rinkos dalyviai ir pareiškėjai mus laiko atvirais ir prieinamais.

Kl.: Kaip sprendžiate iššūkius, su kuriais susiduria finansinių technologijų įmonės?

A: Suprantame, kad „fintech“ įmonės yra novatoriškos, tačiau kartais visiškai nesuprantame su finansinių paslaugų teikimu susijusios rizikos. Pirmoji mūsų gynybos linija yra „New Entrant“ programa – išankstinis paraiškų teikimo procesas, kurio metu susitinkame su „fintech“ įmonėmis, kad aptartume ir geriau suprastume jų planus. Jei įmonė praeina šį filtrą, prasideda oficialus licencijavimo procesas, kurio metu analizuojame jos verslą ir prašome pateikti informaciją apie nuosavybės struktūrą.

Jei šis rezultatas bus teigiamas, turime trečią kandidatą, kuris patikrins, ar nėra grėsmių nacionaliniam saugumui. Vertinimą atlieka speciali komisija, sudaryta iš 14 institucijų atstovų. Prieš suteikdami licenciją, taip pat rengiame akis į akį susitikimus su akcininkais ir direktoriais. Po to su jais rengiame reguliarius susitikimus [to assess] Jų kasdienė verslo veikla.

Klausimas: Koks jūsų požiūris į centrinio banko skaitmeninių valiutų potencialą? [CBDCs]?

A: Centrinio banko skaitmeninės valiutos gali padėti išspręsti dvi problemas: tarptautinius mokėjimus ir finansinę įtrauktį. Žinoma, formų yra įvairių, o diskusijos tebevyksta. Žinome apie BIS iniciatyvą ir kad ECB diskutuoja šiais klausimais [Bank of Lithuania] Ji turi aukšto lygio darbo jėgą. Manau, kad šiais metais galime tikėtis tam tikrų praktinių žingsnių šioje srityje.

Galiu pateikti du mūsų, kaip centrinio banko, darbo, susijusio su CBDC, pavyzdžius. Pirma, turime „blockchain“ pagrindu sukurtą smėlio dėžę, vadinamą „LBChain“. Antra, turime kriptovaliutų projektą ir tikimės iki 2020 m. antrojo ketvirčio pabaigos išleisti LBCoin, blockchain kriptovaliutą.

Kl .: Kaip šiuo metu reguliuojate kriptovaliutas?

A: Pirmąjį tyrimą ir nuomonę paskelbėme 2017 m., o 2019 m. atnaujinome savo poziciją, daugiausia dėl ICO. Pagrindinis mūsų pozicijos principas – neleidžiame finansų rinkos dalyviams gauti mokėjimų kriptovaliutų pavidalu, tačiau tai galima padaryti naudojantis trečiųjų šalių paslaugomis.

Turime atsižvelgti į visus ES įstatymus, įskaitant Penktąją pinigų plovimo direktyvą. Virtualios turto biržos, piniginės ir paslaugų teikėjai turi būti registruoti ir atitikti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Mūsų pozicija yra gana konservatyvi, tačiau mes domimės blokų grandine kaip technologija ir dirbame su ja reguliavimo smėlio dėžėje.