Lietuvos oro uostai skelbia viešąjį trijų saulės parkų projektavimo konkursą

Lietuvos oro uostai paskelbė viešąjį konkursą dėl 4,5 MW saulės parko elektrinės Vilniaus oro uoste, 1,2 MW saulės elektrinės Kauno oro uoste ir 0,4 MW saulės parko elektrinės Palangos oro uoste projektavimo. Iš viso saulės elektrinėms Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose numatoma skirti 7 hektarus žemės – apie 5 hektarus Vilniuje, 1,5 hektaro Kaune ir 0,5 hektaro Palangoje.

Viešojo konkurso laimėtojas statys 6,1 MW bendros galios saulės elektrinę, kuri patenkins trečdalį (apie 34 proc.) viso Lietuvos oro uostų elektros poreikio. Numatoma, kad Vilniaus oro uoste bus pastatyta 5MW ir 10MWh, Kauno oro uoste – 0,9MW ir 2,5MWh, o Palangos oro uoste – 0,5MW ir 1,5MWh talpos. Šalia planuojami energijos kaupimo parkai. Palangos oro uostas didžiausią dalį elektros energijos gamins iš saulės – apie 40 proc. Saulės elektrinės Vilniaus ir Kauno oro uostuose pagamina 33-34% metinio energijos poreikio, kurią galima panaudoti iš karto arba kaupti tam skirtose energijos kaupimo sistemose (saugyklose).

Projektavimo sutartį su konkursą laimėjusia bendrove bendrovė tikisi pasirašyti 2024 m. pirmąjį ketvirtį, siekdama užbaigti projektavimo etapą iki tų pačių metų pabaigos. Tikimasi, kad sutartiniai saulės energijos parkų darbai prasidės 2025 m. viduryje ir bus baigti iki 2025 m.

Lietuvos oro uostai siekia 100% elektros energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Dėl šios priežasties svarstomos galimybės prisidėti prie vėjo jėgainių projektų ir atokių saulės energijos parkų.

„Saulės elektrinėms įrengti tinkamos aerodromo aikštelės suteikia galimybę oro uostus iš energijos vartotojų transformuoti į elektros gamintojus“, – sakė Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius Arnas Dumanas. „Tuo pačiu gausime įrankį geresniam energijos sąnaudų valdymui – elektrifikavus oro uostų transporto parką, kuris sumažins sąnaudas, kai padidės elektros poreikis. Atsinaujinančios energetikos projektai atitinka Lietuvos oro uostų tvarumo strategiją ir grynasis nulinis tikslas iki 2030 m. tapti aplinkai neutralia sistema.

READ  Lietuvos URM įvardija perspektyviausias bendradarbiavimo su Azerbaidžanu sritis

„Planuojamos elektros energijos kaupimo sistemos bus svarbi naujosios energetikos infrastruktūros dalis. Sandėliavimo sistemos yra būtinos, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo stabilumas ir kritinių sistemų veikimas dingus elektrai elektros tinkle. Energijos kaupimas yra svarbi dalis. įmonės perėjimo nuo elektros vartotojo prie gamintojo, ir atspindi naujausias energetikos tendencijas, technologijų panaudojimas Prisideda prie tinklo stabilizavimo ir dalyvavimo subalansuotose rinkose.

Norėdami gauti daugiau pagrindinių tvarumo atnaujinimų iš keleivių terminalų pramonės, spustelėkite čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *