Vokietija, Estija, Latvija ir Lietuva ketina kreiptis į Europos Komisiją su pasiūlymu reformuoti ES skaitmeninę politiką, o Berlynas tikisi pasinaudoti Baltijos šalių, siekiančių pasinaudoti Vokietijos įtaka, patirtimi.

Skaitykite originalų straipsnį vokiečių kalba Čia.

Vokietijos skaitmeninių technologijų ministras Volkeris Wissingas penktadienį (lapkričio 24 d.) Maince susitiko su kolegomis iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos, kad pristatytų devynių punktų ES skaitmeninės politikos reformos planą.

Komisijos pasiūlymu siekiama, kad skaitmeninė politika būtų palankesnė naujovėms prieš teisėkūros ciklą, kuris prasidės po kitų birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

„Kai turėsime naują Europos Komisiją, turėsime pateikti inovacijoms palankių valstybių narių reikalavimų sąrašą“, – sakė Wissingas ir pridūrė, kad to reikia norint „padaryti didelę pažangą“ kitu laikotarpiu.

„Tikimės, kad ES kontekste tai kartu pastūmės“, – sakė jis Tiitas Riisalo, Estijos, valstybės, pirmaujančios viešojo sektoriaus skaitmeninimo srityje, skaitmeninių technologijų ministras.

Devyni reformos punktai yra priešingas pasiūlymas Briuselyje pasiūlytam pasiūlymui, kuris, kaip pažymėjo Wissingas, sulaukė daugelio kritikos.

„Geriausias būdas yra vieną kartą pateikti pasiūlymus ir pateikti juos komisijai bei pasakyti komisijai, kaip turėtų vykti skaitmeninimas naujoviškai ir inovacijoms palankiu būdu“, – pridūrė Wiesingas.

„Mes žiūrime į Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos popierių. Džiaugiamės matydami, kad mūsų skaitmeniniai šio įgaliojimo prioritetai yra aktualūs“, – „Euractive“ sakė komisijos atstovas.

„Džiaugiamės galėdami dalyvauti ir džiaugiamės matydami, kad toliau pasirašiusios valstybės narės sutinka, kad reikia imtis tolesnių veiksmų“, – pridūrė Komisijos atstovas.

Devynių taškų planas

The Devynių taškų planas Europos įmonėms ir vartotojams mažiau apsunkinanti skaitmeninė aplinka, todėl reikia aktyviai įsitraukti į pradedančias įmones ir mažas bei vidutines įmones (MVĮ).

„Norime, kad duomenys būtų prieinami. […] Turime kalbėti apie atsakomybę, kurią turi prisiimti platformų operatoriai. Turime būti draugiški naujovėms“, – sakė Wissingas.

Kitas aljanso tikslas – plėtoti Europos duomenų ekonomiką. Grupės teigimu, norint pasiekti „skaitmeniškai transformuotos Europos“ tikslą, reikalinga pasaulinio lygio skaitmeninė infrastruktūra.

Grupė siekia veiksmingo platformos reguliavimo, ypač patikimo požiūrio ne tik į internetą, bet ir į duomenų saugojimą bei perdavimą.

Jame pagrindinis dėmesys skiriamas ES skaitmeninių žinių, finansavimo ir inovacijų pajėgumų stiprinimui, taip pat veiksmingo skaitmeninio valdymo užtikrinimui.

Kibernetinis saugumas taip pat bus sukurtas kaip bendra misija.

„Mums reikia naujovėms palankaus reguliavimo, kuriame būtų atsižvelgta į saugumo problemas“, – sakė Vokietijos skaitmeninių technologijų ministras. „Jei turėsime per daug apribojimų, manau, tai pakenks saugumui“, – sakė jis.

Strateginė partnerystė

Lietuvos skaitmeninės ministrės Osrine Armonite nuomone, Vokietija yra strateginė inovacijų ir skaitmeninių reikalų partnerė.

„Vokietijos lyderystė Europos lygmeniu reikalinga, kai derasi dėl šių naujų sąlygų; Kai rengiame ir aptariame, pavyzdžiui, AI įstatymą“, – sakė Armonaitė.

Estija pakartojo šią nuotaiką. Kalbėdamas apie ekonomikos ir pramonės skaitmeninimą, jis sakė: „Turime daug erdvės pamatyti Vokietiją ir dirbti kartu, kad mūsų pramonės šakos, mūsų ekonomikos būtų tokios pat veiksmingos kaip Vokietijos“. Rizalo.

Kadangi ES susiduria su Kinijos ir ypač JAV konkurencija, Lietuvos skaitmeninių technologijų ministras mano, kad svarbus Vokietijos vaidmuo padarys Europą konkurencingesnę.

Panašiai mąstantys partneriai

Pristatant reformos pasiūlymą buvo iškeltas bendraminčių partnerių klausimas, įskaitant kiniškų komponentų naudojimą telekomunikacijų infrastruktūroje.

Estija ir kitos Baltijos šalys įsitvirtino ir numatė Kiniją kaip patikimą partnerę svarbiausių technologijų srityje.

„Jei pažvelgsite į strateginės komunikacijos infrastruktūrą, mes neturime reikiamo pasitikėjimo“, – sakė Estijos skaitmeninių technologijų ministras.

Birželio mėn. ES komisaras Thierry Bretonas paskelbė, kad Komisija imsis veiksmų, kad Huawei ir ZTE iš savo vidinių tinklų būtų pašalintas.

Estija, Latvija ir Lietuva uždraudė „Huawei“ kurti savo 5G tinklus, o Vokietija baiminasi, kad draudimas gali pakenkti prekybos santykiams su Kinija.

Rugsėjo mėnesį Vokietijos vidaus reikalų ministerija privertė telekomunikacijų operatorius apriboti Kinijos firmų „Huawei“ ir ZTE gaminamos įrangos naudojimą. Reuters pranešė.

[Edited by Kjeld Neubert/Luca Bertuzzi/Alice Taylor]

Skaitykite daugiau su EURACTIV