Europos Komisija svarsto galimybę skirti naujų lėšų iš ES žemės ūkio rezervo Slovėnijai ir Graikijai po katastrofiškų ekstremalių oro reiškinių, tačiau kitos ES šalys vis labiau abejoja, kaip fondas naudojamas.

Graikiją ir Slovėniją pastarosiomis savaitėmis užklupo dideli potvyniai, kurie, be daugelio kitų nuostolių, paveikė ir žemės ūkio sektorių.

„Žala Slovėnijoje yra labai didelė“, – pirmadienį (rugsėjo 18 d.) per žemės ūkio ministrų susitikimą Briuselyje kolegoms sakė Slovėnijos žemės ūkio ministrė Irena Senko.

Jos kolega iš Graikijos Eleutherios Agkinakis, kurio šalis šią vasarą taip pat nukentėjo nuo didelių miškų gaisrų, pridūrė, kad „Graikija dėl savo geografinės padėties atsidūrė klimato kaitos poveikio audros akyse“.

Atsižvelgdama į tai, Komisija dabar yra „pasirengusi svarstyti išskirtinę žemės ūkio priemonę, kurią nustatys Žemės ūkio rezervas“, per susitikimą sakė už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Januszas Wojciechowskis.

Jis pridūrė: „Dabar svarbiausia aptarti, kokios galimos priemonės yra padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo šio katastrofiško įvykio abiejose šalyse“.

Komisijos nario teigimu, be rezervinių fondų, šios priemonės galėtų apimti ir nepanaudotas lėšas iš šalių kaimo plėtros programų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), ES masinę žemės ūkio subsidijų programą.

Per daug išnaudotas krizės rezervas?

Per žemės ūkio rezervą kiekvienais metais pagal bendrą žemės ūkio politiką atidedama tam tikra pinigų suma, kuri bus panaudota rinkos sutrikimų atveju. Tačiau 2023 m. pinigai jau visiškai panaudoti, todėl bet kokie papildomi pinigai turėtų būti gaunami iš 2024 m. biudžeto.

Wojciechowskis pabrėžė, kad Graikija ir Slovėnija jau gavo naudos iš krizės rezervo lėšų išmokėjimo anksčiau šiais metais, tačiau reikėjo daugiau lėšų, „atsižvelgiant į žalos mastą“.

Nors Graikija ir Slovėnija palankiai įvertino idėją pasinaudoti 2024 m. rezervu, ne visi buvo įsitikinę, kad tai teisinga.

Lietuvos viceministras Vytinis Tomkus perspėjo, kad „žemės ūkio rezervas nėra pasirengęs susidoroti su tokio masto krizėmis“.

Martis Kratos iš Latvijos savo ruožtu pabrėžė, kad „išskirtinės finansinės paramos iš žemės ūkio rezervo teikimo principai ir metodika turi būti skaidrūs, pagrįsti įrodymais, derėtis ir priimti tarp valstybių narių“.

Anksčiau šiais metais kai kurios valstybės narės kritikavo Komisiją dėl skaidrumo stokos priimant sprendimus dėl krizės rezervo išmokėjimo.

Tuo tarpu Airijos ministras Charlie McConalogue pažymėjo, kad ekstremalūs oro reiškiniai tampa vis dažnesni ir kad ES turi apsvarstyti, kaip tai valdyti, įskaitant klausimą, ar žemės ūkio rezervas yra tinkama priemonė tokioms situacijoms.

Komisijos narys Wojciechowski taip pat pripažino šią problemą ir pabrėžė, kad „turime kartu galvoti ir gerai apgalvoti, kaip naudojame turimas priemones, įskaitant žemės ūkio rezervą, kad įsitikintume, jog jos yra tinkamos pagal paskirtį“.

„Šiuo metu rezervą naudojame kitiems tikslams, nei sukūrėme, nes rezervas iš tikrųjų buvo sukurtas siekiant padėti ūkininkams įveikti rinkos krizes“, – sakė jis per spaudos konferenciją po susitikimo.

Rimta žala

Tuo pačiu metu Graikijos ir Slovėnijos ministrai pasinaudojo šia proga paaiškindami potvynių žalą žemės ūkio sektoriui.

„Graikijos visuomenė, ekonomika ir žemės ūkio gamyba buvo smarkiai paveikti, todėl maisto grandinėje yra akivaizdus maisto trūkumo pavojus“, – pabrėžė Graikijos atstovas Agkinakis.

Jis pridūrė, kad žemės ūkio produkcija nukentėjusiose Tesalijos regiono vietovėse sudaro 5,5% šalies bendrojo vidaus produkto.

Slovėnas Senko sakė, kad žala paveikė „[agricultural] Žemė, įrenginiai ir technika“, – sakė jis ir paaiškino, kad nukentėjo ir sėklų bei pašarų tiekimas, taip pat maisto pramonė.

Ji pridūrė: „Bendra apskaičiuota žala žemės ūkiui siekia apie 145 mln.

[Edited by Gerardo Fortuna/Zoran Radosavljevic]

Skaitykite daugiau su EURACTIV