į Vaikų miško paviljonas Jis buvo sukurtas kaip sceninis spektaklis ir skirtas pripažinti unikalų vaikų požiūrį į stebėjimą, išvadų darymą, miško aiškinimą ir siekį jį formuoti. Šis projektas apjungia veiksmus ir rezultatus, kurie buvo sukurti lygiagrečiai su veikla lauke su vaikais miškuose Lietuvoje ir Suomijoje. Vadovaujami aplinkosaugos pedagogų, aktyvistų, menininkų, architektų ir miškininkų, jie buvo supažindinti su mišku kaip derybų erdve, kurioje nė vienas veikėjas neturi pagrindinio intereso.

Įsikūręs tiesiai priešais įėjimą į Arsenalą, paviljonas yra architektūrinis objektas ir konceptuali struktūra, vingiuojanti per Venecijos namo kiemą, leidžianti įvairioms diskusijoms, sąveikai ir žaidimams. Jis pagamintas iš Kuršių nerijos medžių, kurie per keletą metų buvo surinkti Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos archyvuose, kaip projekto dalis. Neringos miškų inžinerija. Kartu su filmų instaliacijomis, darbo stalais ir žaidimų konstrukcijomis, architektūriniai elementai paviljone palaiko parodos tyrinėjimo ir mokymosi aplinką, rodydami, kaip dalyvaujantys vaikai sužinojo apie senovinius miškus, pirmykščius pelkių kraštovaizdžius ir ilgalaikius geologinių darinių procesus.

Vykdydami užsiėmimus lauke vaikai tyrinėjo mišką įvairiais mastelio ir suvokimo lygiais, stebėdami kerpių augimo modelius, tyrinėdami cheminės taršos daleles per papildytąją realybę ir, be kita ko, atrasdami garsus iš senų ir gyvų miškų atgarsių. Parodoje yra abėcėlė, pagaminta iš šimtamečių kalninių pušų šakų, erdvė su daug pavėsio, taip pat kompiuteriu sukurtos daugybės formų ir formų sporos ir gleivių pelėsiai, kviečiantys žaisti ir sužinoti daugiau. Miškai, kaip architektūrinės ir infrastruktūrinės erdvės: natūralių sistemų aplinka, kurią valdo, eksploatuoja ir reguliuoja žmogaus įsikišimas, technologijos, pramonės šakos, institucijos ir agentūros, taip pat biologinės įvairovės nykimo vietos.

į Vaikų miško paviljonas Tai laikoma edukacine priemone, galinčia „išsišakoti“ ir susieti su kitais erdviniais ir teminiais elementais. Pasibaigus 2023 m. Architettura bienalei, jis sugrįš į Kuršių nerijos miškus, kur bus pasivaikščiojimų miške ir aplinkosauginio ugdymo dirbtuvių vieta. Liuksą organizuoja Neringos miškų inžinerija 2020 metais prasidėjęs projektas, skirtas apmąstyti kultūros praktikų ir institucijų agentūrą formuojant aplinkosaugos santykius. Projekto pradžia – Nidos meno kolonija, kuri yra Vilniaus dailės akademijos padalinys, esantis Kuršių nerijos lietuviškojoje dalyje. kaip nuolatinė programa, Neringos miškų inžinerija Į jį įtraukta vis daugiau bendradarbiaujančių žmonių ir dalyvių, kurie perskaito regiono kultūrinį kraštovaizdį iš įvairių perspektyvų ir praktikos kaip atvejo analizę regiono miškų kontekste.

Pagalbininkai: Aistė Ambrazevičitė, Senovės miškų fondas, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, Mustarindos asociacija (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Manto Peterolaičio mokykla (Naujasis Mantas Peterolaitis) Nene Tsuboi, Tuomas Studio Toivonen, Urbonas (Nomeda & Gediminas Urbonas), Kornelija Žalpytė / Kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzulė, Jonas Žukauskas / įgaliota: Ines Weizmann / pastatas: Jonas Žukauskas bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškeviiumi ir Antonu Shramkovu / Grafinis dizainas: Monica Janolevicti / Video gamyba ir montažas: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen ir Ignė Narbutaitė / šviesa: Martynas Kazimierenas / Organizuota: Neringos miško architektūra, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija / partneris: Dokumentinės architektūros centras / palaiko: Lietuvos kultūros taryba, Nrenjos savivaldybė, Šiaurės kultūros punktas.

Žiniasklaidos komunikacija: Tarptautinė: Anna-Louise Schubert, = (c = c. charCodeAt (0) +13)? c:c-26);}); return false”> paspauskite[at]neringaforestarchitecture.lt / Lietuva: Stefanija Jokštytė, = (c = c. charCodeAt (0) +13)? c:c-26);}); return false”> paspauskite[at]nidacolony.lt. Nuoroda į spaudos paketas.