Lenkijos ir Lietuvos prezidentai vakar minėjo 90-ąsias katastrofos metines, kai žuvo du pilotai, bandę užsisakyti transatlantinį skrydį iš Niujorko į Kauną.

Savo lėktuvu kyla amerikiečių lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasis Krinas. Lietuva (Nuotrauka viršuje) 1933 m. liepos 15 d., 1410 m. Žalgirio mūšio, per kurį lenkų ir lietuvių pajėgos sumušė Vokiečių Kryžiuočių ordiną, metinės.

Įkvėpti rekordinės Charleso Lindbergho kelionės transatlantinėje 1927 m., jie patraukė į Kauną, Lietuvą. Tačiau įveikęs sunkiausią kelionės dalį, jų lėktuvas dėl iki galo nepaaiškintų priežasčių nukrito 650 km (404 mylių) iki tikslo.

Nelaimė įvyko Kuhtham kaime, kuris anksčiau buvo Vokietijoje, o dabar vadinamas Pszczelnik ir yra šiaurės vakarų Lenkijoje. Dariaus ir Krino mirtis Lietuvoje išprovokavo tautinį gedulą, jų laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai žmonių.

Nors skrydis baigėsi tragiškai, jis tapo antru ilgiausiu skrydžiu pagal atstumą (6 411 km, 3 984 mylių) ir ketvirtu ilgiausiu pagal laiką, praleistą ore (37 valandos 11 minučių). Tai taip pat buvo pirmasis lėktuvas, gabenęs transatlantinį paštą.

Dariaus ir Kirino laidotuvių procesija Kaune, 1933 m

Sekmadienį Lenkijos prezidentai Andrzejus Duda ir Lietuvos Gitanas Nausėda dalyvavo Pščelnike vykusioje ceremonijoje, skirtoje 90-osioms katastrofos metinėms paminėti.

„Šiandien pagerbiame du Lietuvos didvyrius, puikius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Kriną, kurie prieš 90 metų perskrido Atlantą ir padarė kažką ypatingo – nuo ​​Amerikos iki Centrinės Europos“, – sakė D. Duda.

„Mes esame [Poles] Geriau supraskite, su kokiais jausmais susiduria mūsų draugai lietuviai priešais paminklą Pščelnike“, – pridūrė jis. „Didžiavimasis didele mūsų bendražygių sėkme ir dėkingumas už patriotinį atsidavimą čia susimaišo su skausmingu apmąstymu apie liūdną likimo posūkį“.

„Pasipriešinimas neįmanomas [recalling] Atminimas apie tragišką prezidento Lecho Kaczynskio mirtį netoli Smolensko 2010 m. balandžio 10 d.“, – sakė Duda, turėdamas omenyje lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo vienas iš jo pirmtakų.

„Esu dėkingas, kad Lietuvos oreivių atminimas taip gražiai pagerbtas Lenkijoje“, – televizijos laidų vedėjas citavo Nausėdą. „Tegul šių herojų pavyzdys įkvepia mus dirbti kartu ir tampa priežastimi džiaugtis kartu pasiektomis pergalėmis“.

„Jų tikslas [was] Ne tam, kad sumuštume kokius nors rekordus, o tam, kad įkvėptume lietuvius visame pasaulyje“, – pridūrė jis. „Norėjosi parodyti, kad nebijo jokių iššūkių. Norėjosi paskleisti pasauliui žinią apie istorinę būseną atgavusią ir aukštai progreso padangėje stovinčią šalį.

Nouseda taip pat pažymėjo, kad lakūnų išvykimas pažymėjo Žalgirio mūšio metines: „Rusijai tęsiant žiaurumą, mūsų tautų gebėjimas švęsti mūsų tautų pergales ir pagerbti vieni kitų žuvusius yra labai svarbus. Agresija prieš Ukrainą“.

Danielis Tillesas yra vyriausiasis redaktorius Užrašai iš Lenkijos. Jis yra rašęs apie Lenkijos reikalus įvairiems leidiniams Užsienio politika, Politinė Europa, EUobserver Ir Dziennik Gazeta Prawna.