Praėjus 78 metams po Holokausto, du nauji dokumentiniai filmai pirmą kartą siekia nušviesti Lietuvos valdžios vaidmenį žydų žudynėse.

Nei „J’Accuse“, nei „Baltic Truth“ nebuvo oficialiai išleisti, tačiau „J’Accuse“ bus atlikta Ramat Zion šventykloje Nortridge sausio 8 d. Abu dokumentiniai filmai yra pelnę apdovanojimus daugiau nei dvidešimtyje tarptautinių kino festivalių.

Vakarų Holivudo miesto taryba renkasi sausio 23 dieną ir balsuoja, ar švęsti Holokausto aukų atminimo dieną. Jeigu jie sutiks, bus nustatyta data, kada „Baltijos tiesa“ bus parodyta tarybos posėdžių salėje.

Grantas Gautchenas, Togo Respublikos garbės konsulas ir Konsulinio korpuso Los Andžele dekano pavaduotojas, pastaruosius 33 metus paskyrė pagrindiniam Lietuvos vaidmeniui holokauste Baltijos regione pasmerkti, todėl Lietuvos dėmesys buvo skiriamas šio nusikaltimo atskleidimui. jo gyvenime.

Nuo 1990-ųjų pradžios A. Gutchinas yra pateikęs daugiau nei dvi dešimtis ieškinių Lietuvos vyriausybei, visi jie buvo atmesti. „Aš neprašau jokios pagalbos“, – sakė Gutchenas. „Aš nesitikiu, kad pasiseks. Kitiems nepasiseks, taip pat nepasieksiu.”

„Lietuvoje gėdos nebuvimą ir nuolatinį žudikų šlovinimą jis apibūdino kaip kankinamą. Tai žudo aukas antrą kartą“.

Nors visos trys Baltijos valstybės per Holokaustą žudė savo žydus, Götchenas teigia, kad kaltės laipsniai labai skyrėsi. „Naciai ir keli estai Estijoje nužudė apie 1000 žydų“, – sakė jis. Naciai ir nemažai latvių Latvijoje nužudė apie 80 000 žydų. Lietuvoje jie pradėjo žudyti žydus, kol naciai net nesugalvojo.

„Baltijos tiesa“, kurią pasakoja Izraelio dainininkas Dudu Fischer, vienodai apie Latviją ir Lietuvą, o „J’Accuse“ – apie Lietuvą. Pirmajame, pasak Götcheno, pagrindinis dėmesys skiriamas „Latvijos vykdomoms Holokausto peržiūroms ir Lietuvos Holokausto panaikinimui“.

„J’Accuse“ paeiliui komentuoja Gochinas ir Silvijos Foti, nacių vyriausiojo karininko Lietuvoje anūkė. Ši Čikagoje gimusi krikščionė užaugo tikėdama, kad jos senelis Jonas Norica, pasak jos motinos ir močiutės, buvo karo laikų didvyris.

Foote mirties patale mamai pažadėjo parašyti knygą apie savo senelį. Tačiau šokiruojantis jos tyrimai atskleidė nacizmo bjaurumą ir jos gerbiamo senelio nusikaltimą.

Dabar Gutchenas Fote’ą, kurį praėjusį pavasarį pagerbė Beverli Hilso miestas, vadina „tikriausiai pirmaujančiu balsu pasaulyje prieš klaidingą Holokausto pateikimą“.

Pietų Afrikos žydų savaitiniame pranešime buvo pateikta viena iš pirmųjų „J’Accuse“ apžvalgų:

Kai galvojame apie Holokaustą Lietuvoje, kai kurie iš mūsų gali galvoti apie siaubą tik iš tolo arba mažomis dozėmis. [“J’accuse” director] Michaelas Kretzmeris iškėlė pareigą atidžiai pažvelgti į naują dokumentinį filmą, atskleidžiantį žudynių ištvirkimą ir kvestionuojantį Lietuvos holokausto neigimą.

Gochinas ir Kretzmeris susitiko per nuostabų sutapimą, dėl kurio jis kartu su Foti vaidino vaidmenis. „Viena iš mano originalių grupių buvo Biržai Lietuvoje“, – sakė Gutchinas. Po to, kai Kretzmeris sukūrė dokumentinį filmą apie Biržus, pažiūrėjau jį internete ir su kai kuriais jo teiginiais nesutikau, todėl susisiekiau su juo feisbuke.

„Mano kova su Lietuvos vyriausybe buvo vieša – ir Michaelas ją žiūrėjo. Supratimas, kaip buvo apgautas, kilo pasipiktinimas. Michaelas paklausė, ar galėtų apie tai sukurti dokumentinį filmą. Mes su Silvija sutarėme. Tai visiškai jo dokumentinis filmas. Mes nekontroliavome arba įvesti“.

Kretzmeris savo Pietų Afrikos auditorijai paaiškino, kad jo aistra pažinti praeitį kilo 2019 m. „Pirmą kartą nuvykau į Lietuvą pasakyti kadišo per Biržų aukų memorialo atidengimą“, – sakė jis. žudynės.

Žudymas buvo toks kruopštus, kad mūsų ekspertai sugebėjo įvardyti tik 550 iš 2400 tą dieną negailestingai nužudytų žydų. Iš šio skaičiaus dešimtys buvo kretzmeriai.

„Nuo to laiko jaučiu savo pareigą papasakoti, kas vyko tada ir kas vyksta Lietuvoje šiandien.

Kadangi Baltijos šalių tendencijų ir istorijos studijos nėra Vakarų pasaulio mokyklų prioritetas, nenuostabu išgirsti atvirą Estijos garbės konsulo Los Andžele Jacques’o Tremano pastabą. „Mūsų problema ta, kad daug žmonių koordinuoja visas Baltijos valstybes kartu“, – laikraščiui sakė jis, pažymėdamas, kad esama svarbių skirtumų.

Nors Estijos ir Latvijos gyventojų skaičius tada ir dabar yra panašus, Latvijoje žydų rezultatai Holokausto metais buvo daug sunkesni.

Mažiausiai pusė iš 4500 Estijos žydų pabėgo, kai Sovietų Sąjunga įsiveržė į šalį 1940 m., o po aštuonių dešimtmečių žydų bendruomenė tebėra maža. „Šiandien Estijoje santykiai tarp žydų ir nežydų geri“, – išdidžiai sakė Tremanas.

Prasidėjus naujiems metams, Lietuvos Holokausto aukų palikuonys tikisi, kad į ištvermingiausią Gutcheno maldą pagaliau bus atsakyta.

„Viskas, ko iš jų prašau, yra pasakyti tiesą“. – Grantas Gotchenas

Jis pasakė: „Viskas, ko aš iš jų prašau, tai pasakyti tiesą“.