Suomijos lyderis penktadienį atvyko į Ankarą, kad priimtų Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sprendimą dėl šlubuojančio jo šalies siekio prisijungti prie NATO gynybos bloko.

Suomija ir kaimyninė Švedija nutraukė dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą ir nusprendė prisijungti prie JAV vadovaujamos gynybos koalicijos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Jų prašymai buvo priimti per birželį vykusį NATO viršūnių susitikimą, kuris parodė Vakarų pasaulio norą pasipriešinti Rusijai pavojingiausiame Europos konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo.

Tačiau tas viršūnių susitikimas tebuvo ketinimų pareiškimas.

Pasiūlymus dar turi patvirtinti visi 30 aljanso narių parlamentų – šis procesas buvo sustabdytas pasiekus Turkijos ir Vengrijos sankirtą.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir R. T. Erdoganas planuoja susitikti ir pavakarieniauti, o vėliau penktadienį susitiks su žurnalistais.

„Padarysime tai, ką turime padaryti, ir laikysimės duoto pažado“, – šią savaitę paklaustas apie Suomijos prašymą sakė R.T.Erdoganas.

Turkijos lyderis apkaltino šiaurines kaimynes pažeidus 2022 metų birželį sudaryto atskiro susitarimo, pagal kurį Turkija sutiko patvirtinti pasiūlymus, sąlygas.

Turkija siekė išduoti dešimtis kurdų ir kitų įtariamųjų, kuriuos ji kaltina ryšiais su kovotojais už įstatymo ribų ir nesėkmingu 2016 m. perversmo bandymu.

R. T. Erdogano reikalavimai darosi vis sunkesni artėjant gegužę įvyksiantiems rinkimams, kai jam prireiks aktyvaus nacionalistų šalininkų dalyvavimo, kad pratęstų savo dviejų dešimtmečių valdymą.

Turkijos lyderis išreiškė ypatingą nepasitenkinimą Švedija – šalimi, turinti didesnę kurdų diasporą ir ilgą nesutarimų su Ankara istoriją.

Erdoğanas sausį paskelbė, kad yra patenkintas Suomijos pažanga ir yra pasirengęs pateikti Parlamentui jos ratifikavimą.

NATO tikėjosi oficialiai pasveikinti abi šalis į kitą liepos mėnesį Lietuvos sostinėje Vilniuje numatytą viršūnių susitikimą.

– Švedijos vėlavimas –

Suomija ir Švedija iš pradžių priešinosi minčiai suskaidyti savo pasiūlymus.

Istorija tęsiasi

Tačiau Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pripažino, kad Suomijos galimybė vienai įstoti į NATO „padidėjo“.

Tuomet Suomijos prezidentas Niinisto trečiadienį pareiškė, kad Erdoganas pakvietė jį apsilankyti Turkijoje, kad „sulauktų atsakymo, kai jie paskelbs sprendimą“ dėl NATO.

Analitikai sutinka, kad R. T. Erdoganas tikrai paskelbs, kad pasiūlys parlamentui Suomijos ratifikavimą.

„Didysis klausimas, ar tai įvyks prieš Turkijos rinkimus, ar po jų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslinis bendradarbis Henri Vanhanenas.

Turkijos parlamentas turėtų užsidaryti likus mėnesiui iki balsavimo gegužės 14 d.

„Aš būčiau linkęs manyti, kad tai gali įvykti prieš Turkijos rinkimus“, – sakė Vanhanenas.

„Žinoma, visiškai aišku, kad prezidento vizitai tokiu lygiu paprastai neorganizuojami, nebent tikimasi ar padaryta konkreti pažanga“.

Derybos Ankaroje padidino spaudimą Vengrijos parlamentui nutraukti ratifikavimo vilkinimą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir turi daug ginčų tiek su NATO, tiek su Europos Sąjunga.

Vengrijos parlamentas mėnesio pradžioje pradėjo svarstyti du NATO pasiūlymus.

Tačiau V.Orbano valdančioji partija antradienį pareiškė, kad kitą savaitę nebesusirinks dėl atskirų derybų su Briuseliu dėl ES finansavimo žlugimo.

bur / zak / gm