Krizė paliečia ir Latviją, ir Lietuvą. Lietuvoje pienininkai šį mėnesį rengia įvairias protesto akcijas, perspėjančias, kad mažos pieno supirkimo kainos gali privesti prie bankroto. Latvijos ir Lietuvos pieno pramonė yra glaudžiai susijusi, nes lietuviai perka apie 40% Latvijoje pagaminamo žalio pieno. Pavyzdžiui, Jelgavos savivaldybės kooperatyvas „Pienupīte“, turintis apie 130 narių, visą pieną siunčia į Lietuvą.

Kooperatyvo valdybos pirmininkas Mirza Feldmanas sakė: „Žinai, Mirza vasario mėnesį, man pasakė, kad 50 tonų neimsime. Įsivaizduokite, 50 tonų per dieną…Aš nežinau, ką dabar daryti. Žinoma, radome sprendimą ir gavome, kas duos pieno. Bet žinote, kas tai – nepaims?

Po praėjusių metų aukštesnių kainų žaliavinio pieno supirkimo kainos dabar 2021 m. viduryje pastebimai krenta, atsižvelgiant į bendrą infliacijos tendenciją. Žemės ūkio duomenų centro skaičiavimais, kainos nukrito nuo 50 peizų už kilogramą iki vidutiniškai 37 peizų dabar, tačiau ūkininkai teigia, kad kritimas vis dar staigus. Bendrą situaciją jie apibūdino kaip labai niūrią.

Pieno perprodukcija Europoje ir sumažėjusi paklausa yra pagrindinės kainų kritimo priežastys. Latvijos pieno perdirbėjai šiuo metu moka kiek daugiau nei 30 centų už kilogramą žalio pieno, sako Latvijos pienininkų centrinės sąjungos prezidentas Janis Solks. Jie negali mokėti daugiau.

„Mes esame kainų ėmikliai ir visiškai priklausomi nuo situacijos, kurioje yra pasaulis. Jei pasaulyje yra daugiau produkcijos, kaina yra mažesnė ir mes nieko negalime padaryti”, – sakė „Sidrabes” ūkininkas Imants Salna. ” ūkis. .

Pieno gamyba yra antras pagal apyvartą žemės ūkio sektorius Latvijoje po grūdų gamybos. Vyriausybė antradienį diskutuos, kaip išsaugoti pieno ūkius. Žemės ūkio ministerija kol kas rekomenduos didelę sumą pieno gamintojams perskirstyti iš esamų valstybės paramos schemų. Jei krizė užsitęs, iš biudžeto gali būti pareikalauta daugiau pinigų, sakė žemės ūkio ministras Didsis Šmits: „Jei turėsime aukštas kainas. [raw milk] Prieš kelis mėnesius ir maždaug pusmetį ji faktiškai atitiko vidutinę Europos pieno kainą, o dar nė vieno mėnesio nebuvo matyti tokio didelio kritimo. Manau, kad teks pakentėti mėnesį, gal dar du ar tris.

2023 metų valstybės biudžete ūkininkams remti šiuo metu iš viso skirta 59 mln. eurų, tai yra 20 mln. eurų daugiau nei pernai. Konkrečios nuolaidos pieno gamintojams nėra.

Smitsas teigė, kad geriausia, kad skyriai susitartų dėl perskirstomos sumos. To nepadarius, koncesiją skaičiuos Žemės ūkio ministerija (ŽM).

Pieno gamintojai kaltina parduotuves

Anot kooperatyvo „Pienupytė“ atstovės Mirdzos Feldmanės, bet kokiu atveju didelė dotacija užteks tik akimirkai. Jo nuomone, pagrindinės kaltės yra parduotuvės, kurios taiko didelius antkainius: „Visa kaltė, tikiu – prekyba atvedė mus ten, kur esame šiandien“.

ŽM pranešime Vyriausybei vidutinė žaliavinio pieno kaina sausį krito daugiau nei 10 proc., tačiau nežymiai išaugo ir vidutinė pieno kaina parduotuvėse – siekė 1,30 Eur. App Association reguliariai kritikuoja prekybininkus dėl didelių antkainių. Konkrečios statistikos nėra, nes tai yra komercinė paslaptis.

Pieno perdirbėjų asociacijos prezidentė Janice Solks teigė, kad pastaruoju metu kainos parduotuvėse šiek tiek sumažėjo, o bendradarbiavimas su atskirais prekybininkais gerėja. Kaip didelę problemą jis įvardijo importo proporciją lentynose: „Pavyzdžiui, kodėl Latvija yra pasirengusi supirkti daugiau nei 50% visos apimties Lietuvoje ir Estijoje? Labai sunku atsakyti.

„Maxima Latvija“ atstovė spaudai Laura Bagata teigė, kad mažos kainos šiuo klausimu vaidina svarbų vaidmenį: „Yra importinis pienas – reaguojame į pirkėjo poreikį, o kaina labai svarbi“.

Jis taip pat pabrėžė, kad „Maxima Latvija“ dabar padidino savo šalies produktų dalį, padėdamas Latvijos pieno sektoriui. Pigus pienas, parduodamas plėvelinėje pakuotėje, gaminamas ir Latvijoje. Kita vertus, „Maximos“ atstovas paneigė bendrą priemoką ir teigė, kad žaliavinio pieno kainos kritimas turės laiko atsispindėti lentynose.

„Rimi“ tinklo atstovė Inga Bait taip pat teigė, kad tiekėjams sumažinus kainas, prekė lentynose atpigina. Jis teigė, kad nuo sausio mėnesio pieno produktų kaina „Rimi“ mažėja palaipsniui. Kasdieniams produktams, pasak Bytės, antkainis buvo labai mažas: „Kefyras, pienas, jogurtas, kurie beveik kasdien yra kiekvieno pirkėjo krepšelyje, čia šis antkainis labai mažas. Taip pat yra produktų grupių, vadinamų aukščiausios kokybės produktais, pavyzdžiui, užsienio sūriai, kurių negali tiekti Latvijos gamintojai, ir šis antkainis gali būti. [high]“.

Žemės ūkio ministras buvo linkęs sutikti su nuomone, kad ryžiai yra dideli. Todėl, tikėdamasis padidinti konkurenciją prekiaujant maisto produktais, Smitsas pasiūlė sutrumpinti prekybos centrų darbo laiką ir taip teikti pirmenybę mažesnėms parduotuvėms.

Ministerija dabar nagrinėja kitų šalių patirtį, kad būtų parengti būtini įstatymų pakeitimai. Savaitės pradžioje Smitsas iškėlė idėją savo koalicijos partneriams: „Nematau neigiamų reakcijų. Negaliu pasakyti, kad iš karto pamačiau daug teigiamų dalykų, bet, galima sakyti, neutraliai teigiama“.

„Maximos“ pozicija dėl prekybos centrų kontrolės kol kas neaiški, nes reikia daugiau informacijos, o „Rimi“ pareiškė keletą prieštaravimų, pavyzdžiui, dėl nepatogumų pirkėjams.

ŽM taip pat numatys ir kitas priemones, kurios ilgainiui pagerintų pieno sektoriaus padėtį. Smitsas teigė, kad šalis gali prašyti pieno gamintojų sudaryti ilgalaikes sutartis su pieno tiekimo indeksu, kad būtų išvengta kainų svyravimo akcijų rinkoje.

Taip pat planuojama sukurti naują pieno masės apskaičiavimo metodą, kuriame bus atsižvelgta ne tik į pieno svorį, bet ir į kitus svarbią reikšmę perdirbimui atliekančius rodiklius, tokius kaip baltymų ir riebalų kiekis.

Tuo tarpu kooperatyvas „Pienupīte“ sutiko surengti plačius protestus, jei šią savaitę nebus priimtas sprendimas. Pieną kooperatinė bendrovė planuoja dalinti visuomenei nemokamai.