Praėjusį mėnesį infliacija euro zonoje greitai ir smarkiai sumažėjo, nes didelės energijos sąnaudos sumažėjo dėl didžiulių Europos aplinkos apsaugos pastangų, tačiau daugelio prekių kainos toliau kilo, o politikos formuotojai vėliau šią savaitę turėtų padidinti palūkanų normas.

Remiantis trečiadienį paskelbtais Europos Komisijos skaičiavimais, vartotojų kainos eurą naudojančiose šalyse sausį per metus išaugo 8,5 proc., palyginti su 9,2 procento gruodį ir gerokai mažiau nei rudenį. Tai jau trečias mėnesio nuosmukis nuo tada, kai spalį infliacija pasiekė 10,6 procento.

Ataskaita buvo paskutinis ženklas, kad infliacija Europoje pradeda ženkliai mažėti, ir patvirtino lūkesčius, kad Europos ekonomikai pavyks išvengti gilaus ir skausmingo nuosmukio, kurį ekonomistai prognozavo vos prieš du mėnesius.

Bendra infliacija pasiekė aukščiausią tašką praėjusių metų pabaigoje ir „ir toliau mažės 2023 m.“, teigiama ataskaitoje, sakoma Londono ekspertų grupėje „Oxford Economics“. Grupė teigė, kad Europos vyriausybių pastangos apsaugoti vartotojus ir įmones nuo didesnių sąskaitų už energiją „taip pat padės sumažinti infliaciją“.

Tačiau trečiadienio duomenys taip pat parodė, kad pagrindinė infliacija – matas, į kurį neįtraukiamos nepastovios kategorijos, pvz., energija ir maistas, sausį išliko stabili ir metinė 5,2 proc. pagrindinė infliacija, kuri apima paslaugas ir ilgalaikio vartojimo prekes, tokias kaip automobiliai ir buitinė technika, politikos formuotojai atidžiai stebi, nes tai signalas, kad kylančios kainos tapo neatsiejama ekonomikos dalimi. „Oxford Economics“ teigė, kad šie duomenys patvirtina „tebesitęsiantį infliacijos spaudimą euro zonoje“.

Tikimasi, kad ketvirtadienį Europos centrinis bankas padidins palūkanų normas puse punkto, vykdydamas kampaniją, kuria siekiama pažaboti infliaciją vėsinant ekonomiką.

Tarptautinis valiutos fondas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad nors pasaulio ekonomika šiais metais greičiausiai sulėtės, augimas greičiausiai bus atsparesnis nei tikėtasi anksčiau, daugiausia dėl to, kad ryžtinga centrinių bankų kova su infliacija pradėjo duoti vaisių. Tarptautinis valiutos fondas taip pat nurodė, kad Europos energetikos krizė buvo ne tokia stipri, kaip iš pradžių tikėtasi.

Rusijos agresijai prieš Ukrainą įsibėgėjus antrus metus, energijos kainos Europoje vis dar yra aukštos, tačiau jos nukrito nuo aukštų praėjusių metų lygio, nes Europos vyriausybės skatino piliečius ir įmones imtis visapusiškų apsaugos priemonių ir suskubo pakeisti importą Rusijos gamtinės dujos su kitais energijos šaltiniais.

Energijos kainos sausį, palyginti su praėjusiais metais, pakilo 17,2 proc. – tai puikus skaičius, bet smarkiai sumažėjo nuo 25,5 proc. gruodį ir gerokai mažiau nei eksponentinis daugiau nei 40 proc. kainų padidėjimas rudenį.

Didžiausias infliacijos tempas apskritai išliko arčiausiai karo zonos esančiose Baltijos šalyse, įskaitant Latviją, kur metinė infliacija viršija 20 procentų, ir Lietuvoje bei Estijoje, kur infliacija viršija 18 procentų.

Vokietijoje, didžiausioje euro zonos ekonomikoje ir labiausiai nukentėjusioje nuo augančių energijos sąnaudų, rudenį infliacija ėmė kristi į dviženklius skaitmenis. Remdamasi „technine problema“, Federalinė statistikos tarnyba pranešė, kad sausio mėnesio infliacijos duomenys vėluoja ir bus paskelbti kitą savaitę.

Tačiau Prancūzijoje, antroje pagal dydį ekonomikoje, infliacija pradeda didėti po to, kai vyriausybė praėjusiais metais išleido milijardus eurų subsidijoms, kad kompensuotų sąskaitas už energiją. Šios subsidijos dabar yra ne tokios dosnios, ir tikimasi, kad infliacija Prancūzijoje pradės didėti, kaip ir kitur. Infliacija sausį išaugo 7 procentais metiniu tempu, palyginti su 6,7 procento gruodį.

Tačiau net ir sumažėjus sąskaitoms už energiją, maisto kainos toliau kilo, o tai yra ženklas, kad slegianti pragyvenimo išlaidų krizė, apėmusi milijonus europiečių, toli gražu nesiliauja. Perdirbto maisto, tabako ir alkoholio kainos kasmet pabrango beveik 15 procentų, o tai yra didžiausias per daugiau nei metus.