Lietuvos Seimas šią savaitę priėmė įstatymą, pagal kurį Holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jų įpėdiniams skirta daugiau nei 37 milijonai eurų (38 mln.

Lietuvos premjerė Ingrida Simoneto lapkričio 15 d. Seime, Vilniuje, pristatė įstatymo projektą, siūlydama padvigubinti lėšas, kurias vyriausybė jau skyrė restitucijos reikalavimams šalyje, kurioje 90 proc. Holokaustas. Šiandien šalyje liko tik 5000 žydų.

Pasaulio žydų reparacijų organizacija tai apibūdino kaip „svarbų žingsnį užtikrinant teisingumą holokaustą išgyvenusiems lietuviams ir jų šeimoms už žiaurumus, kuriuos jie patyrė per Antrąjį pasaulinį karą ir jo padarinius“.

Gaukite „The Jewish News Daily Edition“ el. paštu ir niekada nepraleiskite svarbiausių istorijų Prenumeruokite nemokamai

Įstatymo projektui praėjusią savaitę buvo pritarta didžiule balsų dauguma, 72 parlamentarams už, šešiems prieš ir dviem susilaikius.

„Niekas negali grąžinti prarastų gyvybių ir atgaivinti bendruomenių, kai jas turime. Vyriausybės požiūris į kompensaciją per Holokaustą sunaikintai Lietuvos žydų bendruomenei yra tinkamas ir sveikintinas mūsų bendruomenės”, – sakė bendruomenės vadovė Vanya Kuklianski. Lietuvos žydų bendruomenė, rašo „Baltic News Network“.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo 36 milijonai eurų, kurių vertė 72 milijonai dolerių, buvo skirti „Geros valios fondui“, finansuojančiam projektus šalies žydų labui. Pinigai buvo vertinami kaip nacių okupacijos metu iš Lietuvos žydų bendruomenės konfiskuoto kolektyvinio turto grąžinimas.

Dabartinis įstatymo projektas leistų maitintojo netekusiems asmenims ir jų įpėdiniams taip pat kreiptis dėl asmeninio turto grąžinimo, vis dar finansuojant Geros valios fondą.

„Tai taip pat yra moralinė skola, kurią reikia pripažinti ir, kiek įmanoma, ne 100 proc. padengti“, – sakė Simonti.

Lietuva turi languotą istoriją, kai kalbama apie Holokausto atminimą. Lietuviai kolaborantai su naciais vokiečių okupacijos metu dalyvavo daugelyje žiaurumų, įskaitant pogromus Panerijoje, dabartinio Vilniaus priemiestyje, kur 1941–1944 metais buvo nužudyta 70 000 žydų. Lietuvių batalionai atliko sargybos pareigas ir organizavo deportacijas Majdaneko mirties stovykloje. Lenkijoje ir Varšuvos gete.

Žydų lyderiai prieštaravo 2020 metais, kai Lietuvos įstatymų leidėjai svarstė įstatymą, kuris skelbtų, kad Lietuva ar jos vadovai negali būti kaltinami dėl dalyvavimo Holokauste, nes šalis buvo okupuota. Visoje Rytų Europoje stiprėjant nacionalizmui lietuvių kolaborantų vardais pavadintos gatvės, mokyklos ir paminklai.

Nepaisant didžiulio balsų skaičiaus SEMA, ne visi pritarė įstatymo projektui.

Mūsų frakcija tam nepritarė. Manome, kad problema išspręsta. „Tikrieji to motyvai ar priežastys nesuprantami“, – sakė buvęs Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, dabar einantis Demokratų sąjungos už Lietuvą pirmininko pareigas ir balsavęs prieš įstatymo projektą.

„Jei taikysime tą patį požiūrį, kompensacijų istorija bus begalinė“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje nežydus lietuvius, netekusius nuosavybės per nacių ir sovietų okupacijas.

„Jei kiekviena valdžia pradės manyti, kad turi išimtinę teisę priimti sprendimus dėl restitucijos, tai, vadovaudamasi logika, kiekviena nauja valdžia gali pradėti galvoti, kad ji turi teisę atlyginti žalą visiems Lietuvos piliečiams, kurie 1940-aisiais prarado savo turtą ir kurie nematė Jokių kompensacijų“, – sakė S. Skvernelis.

JAV ambasada Lietuvoje palankiai įvertino įstatymo priėmimą.