Dviejų Europos Sąjungos šalių aukšto rango diplomatai penktadienį pareiškė, kad Lenkija ir Lietuva nori sumažinti Rusijos naftos kainų lubas, nukreipdamos į Rusijos branduolinį sektorių pagal naujas ES sankcijas Maskvai ir Minskui dėl karo Ukrainoje.

Artėjant pirmosioms Rusijos invazijos metinėms, Europa taip pat pradėjo skirti 18 mlrd.

Diplomatai, kurie paprašė neskelbti savo tapatybės, sakė, kad žinomi Rusijos vanagai ES siūlytų blokui uždrausti daugiau „rusiškos propagandos“ žiniasklaidos ir atkirsti daugiau Rusijos bankų iš pasaulinės pranešimų sistemos SWIFT.

„Europos Sąjungoje vis sunkiau pasiekti reikiamą sutarimą dėl tolimesnių sankcijų, tačiau mes pasiūlysime ambicingą naują paketą”, – pridūrė vienas iš diplomatų.

Jie sakė, kad 10-asis ES sankcijų paketas nuo Rusijos atakos prieš Ukrainą turėtų būti parengtas laiku iki pirmųjų invazijos metinių vasario 24 d.

Rusija pasmerkė ES sankcijas ir atmetė jų įtaką nuo tada, kai Ukrainoje pradėjo savo „ypatingą karinę operaciją“.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas trečiadienį pareiškė, kad nepaisant sankcijų ir kainų lubų, naftos gamintojams nekilo sunkumų sudarant eksporto sandorius.

Rusija penktadienį pareiškė užėmusi Solidaro miestą Ukrainoje, tačiau Kijevas nurodė, kad kovos tęsiasi.

Lenkijos ir Lietuvos diplomatai pareiškė palaikantys naujas sankcijas Rusijos sąjungininkei Baltarusijai po to, kai Europos Sąjungos vadovas šį mėnesį paskelbė, kad blokas nubaus Minską už pagalbą Rusijai kare.

Ukraina jau paragino 27 valstybes turinčią Europos Sąjungą įtraukti Rusijos branduolinės energetikos bendrovę „Rosatom“ į sankcijas – šį žingsnį iki šiol blokavo Vengrija, turinti Rusijos atominę elektrinę ir planuojanti ją plėsti kartu su „Rosatom“.

Diplomatai pasiūlė pirmiausia „Rosatom“ ir (arba) jos vadovybę įtraukti į ES juodąjį sąrašą. Vakarai sankcijų „Rosatom“ neįvedė nuo Rusijos invazijos. Agentūra gruodį pranešė, kad jos eksportas 2022 metais išaugo.

Abu diplomatai pridūrė, kad vėl bandys nutraukti Belgijos prekybą deimantais su Rusija, kuri, anot lenkų diplomato, į Rusijos biudžetą įnešė 4,5 mlrd. eurų, ir išplėsti draudimą prekiauti prekėmis, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams.

Belgija anksčiau yra sakiusi, kad tai būtų „didžiulis nuostolis“, o Antverpeno pasaulinis deimantų centras, pramonės lobistas, teigė, kad būtų naudinga konkuruojantiems prekybos centrams, jei ES nustotų importuoti deimantus iš Rusijos.

Diplomatai teigė, kad blokas yra pasiruošęs skirti pradinę 3 milijardų eurų pagalbą Ukrainai, kurios tikslas – padėti valdyti Kijevo vyriausybę ir mokėti pensijas iki mėnesio pabaigos, o nuo kovo mėnesio – po 1,5 mlrd.

Artimiausiomis savaitėmis Europos Sąjunga ketina peržiūrėti Rusijos žalios naftos kainų lubas, kurios, anot lenkų diplomato, turėtų būti sumažintos nuo tarptautiniu mastu sutartos 60 USD, atsižvelgiant į tai, kad Uralo naftos kaina pastaruoju metu buvo mažesnė už tą lygį.

„Reikėtų išsaugoti maksimalų efektyvumą kaip įrankį sumažinti Rusijos biudžeto pajamas karui finansuoti“, – sakė Lietuvos diplomatas.

Profesinė sąjunga kartu su Jungtinėmis Valstijomis, visa septynių grupe, kuriai priklauso didžiausios pasaulio pramoninės valstybės ir kitos tarptautinės sąjungininkės, siekia susitarti dėl naujos viršutinės ribos nuo vasario 5 d., šį kartą Rusijos naftos chemijos produktams, įskaitant dyzeliną.

Lenkija ir Lietuva į Maskvos orbitą pateko po Antrojo pasaulinio karo. Po kelių dešimtmečių jie priešinosi Rusijai prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO – tų pačių siekių, kuriuos dabar turi Ukraina.