Vatikanas keičia savo požiūrį į karą Ukrainoje dėl tarpininkaujančio susitarimo tikimybės, sakė aukštoji Europos katalikų vyskupų atstovė, gyrė ukrainiečių atsparumą Rusijos agresijos akivaizdoje.

Tam tikra kultūrinė atmosfera gali padaryti mus mažiau jautrius tam, kaip matome Ukrainos dalykus. „Aš pats sulaukiau daug neigiamų atsakymų į popiežiaus pareiškimus“, – sakė Vilniaus arkivyskupas, Lietuvos Vyskupų konferencijos vadovas Europoje.

Bet manau, kad keičiasi Vatikano pozicija ir situacijai apibūdinti vartojami žodžiai. Jie įvardija agresorių ir vadina jį karu. Manau, kad ukrainiečiai už tai dėkingi“, – sakė jis liepos 21 d. Katalikų naujienų agentūrai po penkias dienas trukusios kelionės po Ukrainą, būdamas Romos katalikų ir Ukrainos katalikų bažnyčios vadovų svečiu.

Arkivyskupas sakė, kad Vatikano pareigūnai tikėjosi pasiūlyti tarpininkavimą po to, kai vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, tačiau dabar jie „geresnį supratimą apie tai, kas vyksta ir su kokiais sunkumais susiduria žmonės“.

„Nors tarpininkavimo galimybės nereikėtų atsisakyti, akivaizdu, kad pirmenybė turi būti teikiama aukai paremti“, – sakė arkivyskupas Grosas ir pridūrė, kad nemano, kad Putinas nori derėtis dėl karo pabaigos.

Arkivyskupas kreipėsi į Ukrainos katalikų vyskupų kongregaciją liepos 15 d., susirinkusią Pšemislyje, Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina. Susitikimas turėjo įvykti Ukrainos sostinėje Kijeve, tačiau dėl Rusijos bombardavimo grėsmės buvo perkeltas į Lenkiją.

Arkivyskupas CNS sakė, kad savo kelionės metu lankėsi netoli Kijevo esančiame kaime, kur 300 jo gyventojų buvo mėnesį laiko Rusijos pajėgų užrakinti rūsiuose be maisto ir tualetų. Jis sakė matęs vietos gyventojų, taip pat pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų „tvirtą tikėjimą“ ir „nepajudinamą įsipareigojimą laisvei“, kurių, Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 12 mln.

Arkivyskupas Grosas sakė, kad jį taip pat sukrėtė sunkiai sužeistų karių, kurie vis dar tikėjosi grįžti į fronto liniją, „moralė“, kai lankėsi karo ligoninėje Kijeve.

Jis sakė, kad vienas jaunas kovotojas buvo sužeistas penkis kartus, bandydamas prasiveržti pro Rusijos linijas aplink Azovo Mariupolio jūrų uostą, ir dabar atsigauna, nors neteko abiejų kojų po to, kai buvo grąžintas į kalinių mainus.

Žmonės puikiai supranta, kad jiems reikia ištverti ir pasikliauti Vakarais, kad jie ir toliau melstųsi ir melstųsi. Nors sugriautus pastatus galima atstatyti, žmonėms iš tikrųjų svarbu prarastos gyvybės ir daugybė dabar kuriamų našlaičių. Nors dar laukia ilgas fizinio ir dvasinio atsigavimo kelias, net ir sustojus šiai karinei agresijai jaučiau labai stiprią dvasią“, – sakė jis.

Arkivyskupo vizitas vyksta, kai Rytų Ukrainoje tęsiasi intensyvios kovos, o Rusijos raketos smogė į kitus miestus kai kuriose šalies dalyse.

Arkivyskupas sakė, kad Ukrainos vyriausybė ir bažnyčios vadovai taip pat tikisi, kad popiežius Pranciškus apsilankys Ukrainoje kaip paramos ženklą.

Jis sakė, kad Rusijos agresija atspindi šiuo metu visame pasaulyje matomas „galios ir godumo“ formas ir yra „natūrali nuodėmės, kenkiančios žmonėms, tautoms ir aplinkai, pasekmė“.

Jis taip pat pabrėžė, kad malda buvo būtina norint „pažadinti katalikų jautrumą tragedijai, vykstančiai Ukrainos žemėje“, tačiau pripažino, kad kai kurie 45 Europos šalių vyskupai neišvengiamai laikysis kitokio požiūrio į karą.

„Mano požiūris į lietuvybę remiasi 50 metų trukusia sovietų okupacija mano šalyje. Daug kas šiandien vyksta, įskaitant masinį ukrainiečių trėmimą į Sibirą, labai panašu į tai, kas vyko anuomet.

Jaunystėje Vakarams bandžiau aiškinti priešiškos okupacijos prasmę, tą patį kažkiek darau ir dabar. Dar 1989 metais lietuviai buvo įspėjami, kad nekratytų valties ir netrikdytų Sovietų Sąjungos, ir, manau, dalis žmonių vis dar laikėsi tos pačios pozicijos, tikėdamiesi, kad Ukraina pasiduos, leis Rusijai perimti valdžią ir grįžti prie sovietinės okupacijos. Galų gale tai priklauso nuo to, ar tikrai tikite žmonių teise į laisvę ir apsisprendimą.

Arkivyskupas Grosas Italijos dienraščiui „Avvenir“ liepos 21 d. sakė, kad Europos maldos už taiką diena vyskupijose ir vyskupijose bus švenčiama rugsėjo 14 d.

Autoriaus teisės © 2022 Catholic News Service / Amerikos katalikų vyskupų konferencija

spausdinimo mašina