BNN ANALIZĖ: Lietuvos mokytojai kovoja su kaltinimais riaušėmis ir vėl mato rožinį lapelį – Baltijos naujienų tinklas

Linas Giglivetius

Viena mokytoja lietuvė darė dalykus, kurie neatitiko gero mokytojo ir gero piliečio apibūdinimo.

2017 metų pabaigoje Vilniaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė raudonais dažais apipurškė meninę instaliaciją „Laisvės kalva“, protestuodama prieš, jos manymu, netinkamą meno perteikimą – mišką primenantį memorialą kovotojams už laisvę. . ir Vilniuje, Lukiškių aikštėje, prie Genocido muziejaus, pastatytos partizanų slėptuvės.

Vėliau, taip pat Vilniaus centre, vaivorykštės spalvomis, LGBTQ bendruomenės simboliais, ji su partneriais nupiešė Vilniaus centre esančią pėsčiųjų perėją. Tada, COVID pandemijos metu, ji įnirtingai priešinosi privalomam mokytojo skiepui ir negavo. Pedagogas išsakė ir tautinius šūkius.

O visai neseniai, 2021-ųjų rugpjūtį, mokytoja buvo tarp liūdnai pagarsėjusio mitingo prie Lietuvos parlamento – Seimo, kuris virto riaušėmis, organizatorių. Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, daugiau nei pusšimčiai dalyvių, tarp jų ir Astrauskaitei, pareikšti įtarimai dėl chuliganizmo.

Dėl to švietimo ministras J. Diogdeninis pasakė, kad tokie žmonės kaip Astroskeet neturėtų mokyti vaikų. Galbūt aš tai padariau per griežtai. Ši pastaba ministrę nušvietė – ji turėjo teisintis, kad nepažeidžia konstitucinių mokytojo laisvių. Tačiau išgyvenusi daugybę tyrimų ir kažkuriuo metu netekusi darbo, ji vėl buvo priimta į sporto salę „Juventa“.

Bet dabar Astrauskaitei reikės paleisti. Gerai ir su slydimo rožine spalva.

Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkonskas šią savaitę feisbuke informavo, kad Vilniaus savivaldybės sudarytas komitetas baigė tyrimą dėl daugybės teisės pažeidimų kaltinamos lietuvių kalbos mokytojos Astros Ostrouskayto įdarbinimo ir nustatė. Mokytoja dirbo nelegaliai.

«Vilniaus savivaldybės komisija nustatė, kad lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, apkaltinta riaušių organizavimu prie Seimo, buvo priimta dirbti į gimnaziją – staigmena, staigmena – be konkurencijos. Taigi neteisėtai rašė mero pavaduotojas.

READ  Estai dominuoja Baltijos šalių stalo teniso turnyre Viljandi | Sportas

Anot jo, gimnazijos direktorius turės nutraukti darbo sutartį su pradedančia mokytoja.

F knygos. Benkonskas socialiniame tinkle: „Dabar bus tai, ką parašėte – direktorė turės atleisti ponią Astrą, o tada bus sprendžiama dėl mokyklos vadovo nubaudimo“. Jis sakė, kad vadovas padarė klaidą, priimdamas ją į darbą.

Jis pabrėžė: „Tikiuosi, kad ji greitai bus reformuota, o antivalstybinės moterys nustos auklėti jaunąją kartą“.

Šį klausimą šią savaitę nagrinėjo ir kitas Vilniaus vicemeras Tomas Gulpinas. Jis sakė, kad jį „nustebino“ žinia, kad A. Astrauskaitė buvo priimta į darbą mokytoja.

„Esu įsitikinęs, kad aukščiausi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai keliami tiek mokyklų vadovams, tiek mokytojams. Lietuvoje taip pat galioja Mokytojų etikos kodeksas, reikalaujantis, kad mokytojai didintų mokytojo profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema. Mano nuomone, ponios Astrauskaitės įdarbinimas niekaip neatitinka šių reikalavimų, todėl pradėtas tarnybinis tyrimas“, – sakė jis.

Mokyklos direktorė Irina Ignatavichini tikina Astrauskaitę įdarbinusi, nes neturėjo kitos išeities – mokykloje trūko mokytojų iš lietuvių.

«Nebuvo kam mokyti, o darbo sutartyje su Astrauskaite buvo įrašytos dvi sąlygos mokytojai. Pirma, ji neviešino savo politinių pažiūrų ugdymo proceso metu. Antra, ugdymo proceso metu nedalyvausi politinėje veikloje“, – savo sprendimą Lietuvos žiniasklaidai aiškino direktorė.

Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasių mokinius mokęs mokytojas rugsėjo pabaigoje paliko mokyklą ir buvo perkeltas į kitą ugdymo įstaigą.

«Bet visą tą laiką ieškojome mokytojo, įdėjome skelbimą Vilniaus savivaldybės svetainėje. Pretendentų, galinčių ir norinčių dirbti, neatsirado. Deklaracija galiojo iki lapkričio 4 d. O tą dieną, kai baigėsi moksleivių atostogos, reikėjo organizuoti ugdymo procesą ir pravesti pamokas. Todėl buvo priimtas sprendimas vėl įdarbinti mokytoją Astrą Astrauskaitę“, – sakė direktorė.

„Dirbau mokytoja. Lankėme pamokas. Ne tik aš, bet ir metodinio būrelio mokytojai. Kaip mokytoja, neturiu jai priekaištų, metodiką ji išmano. O problemos kyla dėl jos politinių pažiūrų “, – pripažino režisierius.

Tačiau sprendimas vėl paskirti mokytoją nepatenkino švietimo, mokslo ir sporto ministrės Yorgitos Zyogdinini, kuri apie mokytojos įdarbinimą teisminio išbandymo metu pasakė taip: „Mokyklos direktorius turi rūpintis savo vertybėmis ir požiūriais. Būsimieji darbuotojai… Nesuprantu, kodėl direktorę įdarbino Astrauskaitė. »

READ  JAV patenka į pusfinalį, o vėliau pralaimi Vokietijai

Tačiau ministrės įsitraukimas neliko nepastebėtas didžiųjų švietimo kritikų ir paprastų žmonių, kurie rodo pagarbą prieš grūdą einančiam mokytojui.

„Na, o jei mokytojas turi atitinkamą kvalifikaciją, jam nebuvo skirta drausminių nuobaudų ir iki šiol jam sekėsi gerai, tai kame problema? Jai nepatinka Covid ir gėjų politika? tai kas? Bet kodėl jūs negalite mokyti vaikų lietuvių kalbos? Mokyklose nėra kam dirbti, jie kviečiami studijuoti pedagogikos, neturi kur kitur eiti, vilioja stipendijomis… Kas ateis į mokyklas po šių studijų, bus labai labai toli nuo aukščiausios reputacijos , »sakoma komentuota po vienu iš straipsnių Apie Astrauskaitę.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas docentas Aeneas Lachas taip pat savotiškai stojo į dėstytoją ginti, sakydamas, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė gali išsakyti savo nuomonę, bet negali. spaudimą mokyklai pašalinti mokytoją.

Kita vertus, jis tvirtino, kad A. Astrauskaitė neturi nepriekaištingos reputacijos ir kad mokykla turėtų ieškoti mokytojų be neigiamos konotacijos. Docentas taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojų priėmimo ar atleidimo mokyklose klausimus sprendžia pačios savivaldybės, nes jos geriausiai žino faktines sąlygas.

Ta tema pasisakė ir Lietuvos švietimo ir mokslo sąjungos prezidentas Egidigus Melisenas, pabrėžęs, kad kalbant apie teisinius dalykus, lemiamą žodį turi tarti teisininkai, o ne administratoriai, tai yra ministras.

Dabar bedarbė AG Astrauskaitė pakartojo siekį Vilniuje sukurti „alternatyvią mokyklą“. Bet ar tai neprieštarautų įstatymui? Galbūt tai tik dar vienas įstatymų pažeidimas, kuris neišvengiamas. Tačiau su mokytoju pakomentuoti nepavyko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *