Lietuva investuos į infrastruktūrą, kad iki 2026 metų būtų pasirengusi savo teritorijoje priimti Vokietijos karines pajėgas, penktadienį Berlyne susitikęs su Vokietijos kolege Annalena Baerbach sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Iki 2026 metų Lietuva bus pasirengusi priimti visas pajėgas. Turėsime sandėlius, kareivines – viską, ko reikia”, – sakė G. Landsperkis.
„Tai labai reikšmingas žingsnis Lietuvai, labai reikšminga investicija“, – pridūrė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbach pasveikino šią naujieną sakydama: „Jūsų saugumas yra mūsų saugumas. Rytų Europos saugumas yra Vokietijos saugumas. Jokia propaganda ar grasinimai nesugriaus mūsų aljanso, mūsų draugystės”.
Berbachas nepateikė konkrečių žinių, kada Lietuva galėtų tikėtis sulaukti daugiau vokiečių karių.
Berlyno ir Vilniaus nuomonės skiriasi dėl galutinio plano, pagal kurį iki 2026 metų NATO rytiniame flange turėtų būti dislokuoti 5000 vokiečių karių.
Vilnius nori, kad visi Vokietijos žadėti kariai būtų dislokuoti jo žemėje, o Berlynas nori, kad dauguma būtų dislokuoti Vokietijoje, tačiau būtų pasirengę nedelsiant dislokuoti Lietuvoje arba „kur jų reikia“.
Pažymėdamas, kad Lietuvoje jau dislokuota daugiau nei 1000 vokiečių karių, Beerbockas sakė, kad Berlynas „100%“ laikosi šio įsipareigojimo.
Užsienio reikalų ministras V. Landsbergis sakė, kad Vokietijos sprendimas buvo labai vertinamas ir komentavo, kad vienintelis būdas paveikti Rusijos sprendimų priėmimą yra daugiau karių dislokuoti rytiniame NATO flange.
Vilnius tikisi, kad vokiška infrastruktūra ir karių dislokavimas bus parengtas iki 2023 metų NATO viršūnių susitikimo ateinantį birželį.
jsi, js/aw (dpa, Reuters)
„Aistringas alaus pavyzdys. Nepagydomas alkoholio gėrimas. Bekono geekas. Bendras žiniatinklio narkomanas”.
