Europos Sąjungos analitikai pradeda reikšti susirūpinimą dėl kibernetinio saugumo Europoje. Galima prisiminti tokius susirūpinimą prieš kelerius metus D. Trumpo administracijos laikais. Po to pirštai buvo rodomi ir į Kiniją bei Šiaurės Korėją.

Andrea Garcia Rodriguez atkreipė dėmesį į šią besikeičiančią dimensiją, dėl to atsirandantį nestabilumą iš Ukrainos ir NATO metodų pasikeitimą. Buvo pabrėžta, kad Europa į besivystančias sąlygas turi žiūrėti kaip į pavojaus varpą sau.

Taigi buvo pateiktas pasiūlymas, kad ES skubiai priimtų peržiūrėtą Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą (NIS2), kuri pagerins jos pasirengimą veikti. Pastebėta, kad Ukrainos karui jau daugiau nei aštuoni mėnesiai, tačiau jo osmosinis poveikis Europoje taip pat akivaizdus kompiuterių tinkluose ir informacinėse sistemose. Pastebėtina, kad kibernetinių atakų banga trukdo patekti į vyriausybės svetaines, įskaitant kariuomenės ir bankų svetaines.

Interneto analitikai primena, kad susiklosčius situacijai Ukrainoje ketvirtąją vasario savaitę kibernetinių atakų, ryšio tinklų trikdžiai tapo įprastu reiškiniu. Šios atakos paveikė ne tik fizinę, bet ir kosminę infrastruktūrą. Kibernetinė veikla sunaikino amerikiečių bendrovės „Viasat“, teikiančios palydovinio plačiajuosčio ryšio paslaugas visoje Europoje, ryšių palydovus. Taigi atakos palietė ne tik Ukrainą, bet ir kitus Europos klientus, kurie priklauso nuo įmonės paslaugų.

Šios iš pažiūros kibernetinės atakos taip pat parodė, kad tinklų kūrimas yra esminė kibernetinės erdvės ir mūsų fizinio pasaulio dalis. Šis priminimas pateikiamas tuo metu, kai Europos Sąjunga peržiūri Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą (NIS) 2016/1148 – pagrindinę ES įmonių ir organizacijų kibernetinio saugumo sistemą ir siekia pasiūlyti Europos kibernetinio lankstumo aktą. Neseniai priimtame Strateginiame kompase buvo pasiūlyta sukurti bendrą ES kibernetinės gynybos politikos sistemą.

Ši nauja aplinkybė paskatino Andrea Garcia Rodriguez pareikšti, kad šiais sudėtingais laikais būtina skubiai sukurti ES elektroninę politiką.

Šiame kontekste buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad kosmoso infrastruktūra tampa vis svarbesnė Europos ekonomikai, kaip besiformuojanti pramonė ir kaip parama gyvybiškai svarbiai antžeminei infrastruktūrai – baziniams energijos ir ryšių tinklams. Šiuo metu, kaip ir visame pasaulyje, finansinės operacijos, karinės operacijos, ryšiai, sienų kontrolė ir stichinių nelaimių prognozavimas dažniausiai priklauso nuo kosmoso infrastruktūros. Kosmoso turtas taip pat užtikrina interneto prieigą atokiose vietovėse. Taigi, kibernetinės atakos prieš kosmines sistemas, anot analitikų, kelia didelį pavojų Europos ekonomikai ir saugumui. Iš esmės persvarsčius direktyvą (NIS2) kosmoso pramonė pagaliau taps svarbiu ES ekonomikos sektoriumi. Taigi, kosminių sistemų operatoriai turės didinti kibernetinį saugumą ir stebėti bei pranešti apie kibernetinius incidentus.

Tačiau taip pat buvo pažymėta, kad nepaisant kibernetinių atakų, kai kuriose ginčytinose srityse tinklai išliko pakankamai gerai veikiantys. Šį kartą kai kurie kibernetiniai specialistai iš kitų šalių, įskaitant JAV, JK ir Kanadą, akivaizdžiai padeda Europos šalims apsiginti, sušvelninti ir atsigauti nuo dabartinių kibernetinių atakų.

Suprantama, kad Lietuvos gynybos ministerija, gindama savo pačios gynybą, taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ES karinio bendradarbiavimo pagalba būtų dislokuota ES greitojo elektroninio reagavimo grupė (CRRT). Šios priemonės Lietuvos tinklams ginti imasi kibernetinio saugumo ekspertai iš ES šalių, tokių kaip Estija, Lenkija ir Rumunija. Tai pirmas kartas, kai buvo paskelbtas CRRT. Tai parodo ES šalių gebėjimą bendradarbiauti reaguojant į kibernetines grėsmes realios krizės metu. Tai taip pat atveria duris glaudesniam valstybių narių bendradarbiavimui ir su partneriais karinėje ir civilinėje srityse.

Kaip pastebėjo kiti strategai, Ukrainos nestabilumas dar kartą patvirtino mintį, kad didėjančios geopolitinės konkurencijos ir nepastovumo pasaulyje pasiekti aukštą kibernetinio atsparumo laipsnį yra labai svarbu apsaugoti Europos ekonomiką ir saugumą nuo kibernetinių atakų. Tačiau be atsparumo, kuris reiškia gebėjimą aptikti, apsaugoti, reaguoti ir atsigauti nuo kibernetinių atakų, žingsnis į priekį yra aktyvios kibernetinės gynybos priemonės, kuri palaiko atgrasymą. Tai yra būtent tai, ką Bangladešas bando padaryti kaip gynybos veiksmų formą.

Atsižvelgiant į tai, reikia tikėti, kad ES ir Bangladešo bendradarbiavimas pagal šią paradigmą gali padėti ES ir Bangladešui gauti naudos iš didesnio greičio reaguojant į kenkėjišką kibernetinę veiklą, taip pagerinant mūsų gebėjimą sumažinti grėsmes. Duomenų vagystės atveju aktyvi kibernetinė gynyba gali padėti apriboti jų apyvartą. Aktyvi kibernetinė gynyba taip pat padeda gauti informaciją apie užpuoliką ir naudojamus įrankius. Tai tikrai pagerintų ne tik atgrasymo galimybes ir kibernetinį atsparumą, bet ir teisinį bei veiklos tikrumą, reikalingą patikimam fiziniam ir ekonominiam saugumui.

Paskutinis geostrateginis parametras, atsiradęs dėl kintančių dimensijų, pasauliui pereinant nuo pasaulinės sveikatos krizės į geopolitinę krizę, susijusią su priemonių, susijusių su antikorupcine matrica, klausimu.

Tęsiantis karui Ukrainoje analitikai iš viso pasaulio atidžiai stebi besikeičiančias socialines ir politines dimensijas Sudane, Burkina Fase, Kazachstane ir Portugalijoje. Šiame kontekste Glencoresas ir Sangeeta Pant pabrėžė, kad nors dauguma G20 šalių padarė tam tikrą pažangą mažindamos korupciją, tai ne visada buvo dinamiškos besivystančios padėties atvejis, kai kai kurios šalys save laiko ofšoriniu mokesčių rojumi. .

Visi žinome, kad per pastarąsias kelias savaites dėl skraidančio smėlio įvairiose Rytų Europos dalyse Jungtinės Valstijos ir didžioji Europos dalis susivienijo, kad įšaldytų prieštaringai vertinamų finansinių institucijų, susijusių su tariamu kleptokratijos valdymu, turtą. Be to, kai kurie pasaulio lyderiai neseniai vėl susitiko ir bandė rasti kuo mažiau bendros kalbos, kaip eskaluoti kovą su korupcija šalyje ir užsienyje. Kovos su korupcija pilietinė visuomenė taip pat pabrėžė, kad ji turėtų turėti galimybę nemokamai stebėti interesų konfliktus ir santykius tarp politikos formuotojų ir įmonių.

Reikėtų pažymėti, kad Civil-20 (C20), kuri dalyvauja G20 pilietinės visuomenės vardu, jau seniai ragina pasaulio lyderius imtis didesnės atskaitomybės svarbiais kovos su korupcija klausimais. Jie mano, kad dabartinis nestabilumas Rytų Europoje tik sustiprino poreikį sutelkti dėmesį į G-20 šiais metais nustatytus prioritetus.

Ši organizacija jau kurį laiką kalba apie būtinybę kovoti su pinigų plovimu ir susigrąžinti pavogtą turtą. Šiame kontekste buvo pažymėta, kad daugelis kai kurių šalių padėjo kai kuriems savo piliečiams išplauti nelegalius turtus kitose šalyse, įskaitant JK ir JAV. Šiuo atžvilgiu G20 taip pat pabrėžė, kad Vakarų šalyse egzistuoja kai kurie tinklai, palengvinantys tokį neteisėtą lėšų pervedimą. Šį procesą palengvina priimančiose šalyse dirbantys buhalteriai, teisininkai ir nekilnojamojo turto agentai.

Neseniai Europoje taikomos sankcijos taip pat vėl padidino dėmesį į įmonių valdymą ir tai, kaip galima veiksmingiau užtikrinti įmonių reikalavimų laikymąsi tokiais klausimais kaip kyšininkavimas iš užsienio, korupcija ir interesų konfliktai, įskaitant valstybės valdomas įmones ir viešojo ir privataus sektorių partnerystes (VPSP). . . Tačiau visuotinai sutariama, kad reikia atidžiai stebėti G7 ir G20 šalis. Jos turėtų imtis priemonių verslo skaidrumui ir sąžiningumui didinti, kriminalizuodami kyšininkavimą privačiame sektoriuje, priimdamos informatorių politiką privačiame sektoriuje ir užtikrindamos apskaitos ir audito standartus, kad būtų uždraustos neoficialios sąskaitos.

Tiesa, kad G20 šalys padarė tam tikrą pažangą šiuo atžvilgiu savo nacionalinėse sienose. Tačiau per ofšorinius mokesčių rojus, kurie patenka į jų jurisdikciją, dažnai galioja laisvi įstatymai. Juodųjų pinigų nuosavybės duomenys ir tie, kurie palengvina tokį pervedimą, turėtų būti prieinami per skaidrius interneto portalus. Jei reikia, jis turi būti paskelbtas viešai. Piliečiai ir pilietinė visuomenė visur turėtų turėti galimybę nemokamai stebėti interesų konfliktus arba santykius tarp politikos formuotojų ir įmonių.

Įvairūs kintantys atskleidimai apie nusižengimus Pietų Azijoje taip pat dar kartą pabrėžė būtinybę atidžiai spręsti korupcijos problemas ir neleisti vilkinti tokiose srityse, nes trūksta tinkamos informacijos, kai to reikia geram valdymui palengvinti. Matėme, kas atsitiko Šri Lankoje. Taip pat buvo atskleisti įvairūs Pakistane ir Afganistane vykusios korupcijos parametrai. Šiame kontekste galime pasimokyti iš Japonijos.

Dabar turime suprasti, kad visuomenės gerovė ir socialinio bei ekonominio augimo sugrįžimas po pandemijos ir pastarųjų potvynių bus įmanomi tik tuomet, jei šalies gerovę stengsimės kelti tik kai kurių asmenų interesams. Europos Sąjunga ir visas pasaulis pripažįsta, kad Padmos tilto užbaigimas buvo veiksmingas ir strateginis žingsnis teisinga kryptimi. Tai gali dar labiau palengvinti efektyvus skaitmeninimo naudojimas.

Mohamedas Zamiras yra buvęs ambasadorius ir analitikas, kurio specializacija yra užsienio reikalai, teisė į informaciją ir geras valdymas.
[email protected]