Belgija: Europos centrinis bankas turi imtis ryžtingesnių priemonių kovoti su rekordine infliacija, net ir po nuoseklių palūkanų normų kėlimo 75 baziniais punktais, teigia valdančiosios tarybos narsaus sparno pareigūnai.
Investuotojams šios savaitės Europos centrinio banko sprendimus interpretavus kaip ženklą, kad politikos formuotojai gali nusileisti, lietuvis Gediminas Šimkus paskutiniame metų posėdyje gruodžio mėnesį paragino dar kartą smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas.
Jo kolega slovakas Peteris Kazimieras buvo griežtesnis, sakydamas, kad palūkanų normos turėtų pakilti iki tokio lygio, kuris suvaržytų ekonomiką, kad būtų suvaldyta infliacija.
„Pravažiuosime neutraliu tarifu – nesvarbu, kur kas nors šiuo metu tai mato – kaip išbėgęs traukinys“, – penktadienį sakoma Kazimiero pareiškime. „Turime įvesti pinigų politiką į vadinamąją ribojančią aplinką bent tam tikram laikotarpiui.
Europos centrinis bankas ketvirtadienį padvigubino bazinę palūkanų normą iki 1,5 procento – aukščiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį – kartu sugriežtindamas pandemijos laikų paskolų bankams sąlygas. Tačiau Europai gresiant recesijai, pareigūnai atmetė ankstesnę užuominą apie besitęsiančias palūkanų normų kėlimus „keliems susitikimams“, tiesiog sakydami, kad jie tikisi, kad skolinimosi išlaidos padidės „daugiau“.
Atėjo laikas imtis ryžtingų veiksmų
Po šio sprendimo pinigų rinkos sumažino statymus dėl pinigų sugriežtinimo, o euras taip pat smuktelėjo. Ekonomistai, įskaitant „Goldman Sachs“ atstovą Gary’į Steiną, teigė, kad politikos formuotojai gali ruoštis sulėtinti palūkanų kėlimą, net jei prezidentė Christine Lagarde žurnalistams sakė, kad dar yra „žemės priedanga“.
Šimkus sakė, kad infliacijos tendencijos ir toliau auga, o „ryžtingi veiksmai“ tebėra svarbūs.
Šią nuomonę patvirtinantys penktadienio duomenys parodė didžiulį Italijos vartotojų kainų šuolį, kuris šį mėnesį pakilo rekordiniu euro eros tempu – 12,8 proc., o Prancūzijos infliacija taip pat pranoko analitikų prognozes.
„Pinigų politika vis dar yra ekspansinė“, – Vilniuje sakė D. Simkus. „Neabejoju, kad gausime dar vieną atlyginimą ir kad jis turi būti didelis.
Slovėnijos centrinio banko vadovas Postjanas Vasilis sakė, kad tikimasi „tolesnio palūkanų normų kėlimo“, o kiekvieno susitikimo mastas priklausys nuo infliacijos ir ekonomikos augimo lūkesčių.
Pareigūnai jau anksčiau kalbėjo apie būtinybę pasiekti „neutralų“ palūkanų lygį, kuris neskatintų ir nevaržytų ekonomikos, kol nebus atliktas vertinimas. Nors manoma, kad tai yra apie 2 proc., Lagarde ketvirtadienį apibūdino šį rodiklį kaip „nepagaunamą“ ir „nebūtinai naudingą“.
Estijos valdančiosios tarybos narys Madis Muelleris penktadienį nurodė, kad atsakingų asmenų dar nėra.
„Akivaizdu, kad palūkanų normos euro zonoje ir toliau kils artimiausiu metu“, – sakoma jo pranešime. Palūkanų normos vis dar yra gana žemos istoriniu palyginimu ir dar neturėjo aiškaus ribojančio poveikio ekonominei veiklai ar kainų augimui.
Dauguma ekonomistų tikisi, kad ECB pasirinks mažesnį padidinimą per pusę punkto gruodžio mėn., o po vieno ar dviejų padidinimų 2023 m. pradžioje jis pristabdys.
Remdamas tokias prognozes, Prancūzijos valdybos narys Francois Villeroy de Gallo sakė, kad pareigūnai gruodį nebūtinai sieks dar trijų ketvirčių punktų.
„Mes nedalyvaujame tame, ką būtų galima pavadinti didžiuliu padidinimu“, – Boursorama.com sakė Banque de France vadovas. „Mes jokiu būdu nesame įpareigoti per kitą susitikimą pakartoti 75 bazinių punktų padidėjimą, kurį padidinome rugsėjį ir spalį.
„Analitikas. Kūrėjas. Zombių fanatikas. Aistringas kelionių narkomanas. Popkultūros ekspertas. Alkoholio gerbėjas”.
