Prezidentas Nausėda praėjusią savaitę pareiškė norintis 3% BVP gynybos biudžeto energetikos subsidijų, o Vidaus reikalų ministerija rengia įstatymo projektą, kuriuo siekiama, kad nelegalūs migrantai pasienyje būtų įteisinti tik krizinėmis situacijomis.

Pasienio patruliai deportuoja 99 nelegalius imigrantus

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) penktadienį pranešė, kad ketvirtadienį, rugsėjo 1 d., Lietuvos pasieniečiai sugrąžino 99 migrantus, kurie bandė nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos. Lietuvos pasieniečiai nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos į Baltarusiją grąžino daugiau nei 13 600 žmonių, suteikdami jiems teisę neįleisti nelegalių migrantų. Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą nelegaliai pateko apie 4200 nelegalių imigrantų.

Lietuvoje užregistruoti 726 nauji COVID-19 atvejai, dvi mirtys

Ketvirtadienį, rugsėjo 1 d., Lietuvoje pranešta apie 726 naujas koronaviruso infekcijas ir dvi mirtis nuo COVID-19, penktadienį, rugsėjo 2 d., rodo oficialūs duomenys. Iš naujų atvejų 535 buvo pirminiai, 181 antriniai ir 10 tretiniai. Šiuo metu ligoninės pacientų skaičius siekia 106, įskaitant aštuonis ICU pacientus.

14 dienų pirminės infekcijos dažnis sumažėjo iki 449,1 atvejo 100 000 žmonių, o septynių dienų teigiamų testų procentas buvo 43,9%. Daugiau nei 1,2 milijono žmonių Lietuvoje bent kartą buvo užsikrėtę COVID-19. 69,9% Lietuvos gyventojų iki šiol gavo bent vieną vakciną nuo koronaviruso.

Užsienio reikalų ministras priekaištauja EK pirmininkui už Gorbačiovo liaupsinimą

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį (rugsėjo 1 d.) pareiškė, kad „būtų buvę gerai“, jei Europos Komisijos pirmininkė Ursula van der Leyen, vertindama buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo vaidmenį, būtų atsižvelgusi į Baltijos šalių istoriją.

EK prezidentas buvo vienas pirmųjų garsių politikų, gedėjusių dėl Gorbačiovo mirties.

Jis gyrė buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą kaip „patikimą ir gerbiamą lyderį“, kuris „atvėrė kelią į laisvą Europą“.

Tačiau Lietuvoje M.Gorbačiovas bus prisimenamas dėl savo laisvės ieškotojų tramdymo. Ankstų 1991 m. sausio 13 d. rytą sovietų kariuomenė Vilniuje užpuolė televizijos bokštą ir radijo ir televizijos grupės pastatą, žuvo 14 civilių ir šimtai buvo sužeisti.

Prezidentas sako, kad „Nord Pool“ kainų nustatymo algoritmai turėtų būti pakeisti

Aukštų elektros kainų problemą galima išspręsti tik padidinus gamybą, tačiau būtina keisti elektros perdavimo sistemos „Nord Pool“ taikomus kainų nustatymo mechanizmus, ketvirtadienį, rugsėjo 1 d., sakė Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda.

Pagal dabartinį „Nord Pool“ kainų nustatymo mechanizmą, mažų kainų pasiūlymai kai kuriais atvejais atmetami, o rinkos dalyviai teigia, kad dėl tokių algoritmų neatitikimų gali susidaryti situacija, kai brangiausi gamybos pajėgumai gali tiekti labai ribotą energijos kiekį. Didesnės elektros kainos biržoje.

Prezidentas nori, kad energetikos subsidija būtų 3% gynybos biudžeto procentais nuo BVP

Prezidentas Kitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad pirmenybę teiks elektros ir gamtinių dujų kainų subsidijavimui, o ne šalies išlaidų gynybai didinimui iki 3% BVP iki 2023 metų.

Dalies sąskaitų už elektrą ir gamtines dujas subsidijavimas vyriausybei kitais metais kainuos nuo 500 mln. iki milijardo eurų, sakė premjerė Ingrid Simonde.

Anot jo, Vyriausybė šiuo metu rengia kitų metų valstybės biudžetą ir pateiks Nausėdai bei parlamentinei opozicijai, kai jis bus parengtas.

Vyriausybė šių metų pradžioje skyrė 570 mln. Apie 370 milijonų eurų iš šio finansavimo buvo skirta Igničio skolai padengti. tiekėjo, o gamtinių dujų ir elektros tiekėjams skirta apie 200 mln.

BVP antrąjį ketvirtį pirmąjį ketvirtį sumažėjo 0,5 procento

Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį susitraukė 0,5 proc., o dabartinėmis kainomis – 16,1 mlrd. eurų, trečiadienį, rugpjūčio 31 d., parodė antrasis šalies statistikos tarnybos įvertinimas. Šalies BVP nuo balandžio iki birželio augo 2,6 proc. Liepos pabaigoje paskelbti greiti skaičiavimai parodė, kad šalies BVP antrąjį ketvirtį išaugo 2,8%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tačiau per ketvirtį sumažėjo 0,45%. Naujausi augimo skaičiai pagrįsti kalendoriniais ir sezoniškai pakoreguotais duomenimis.

Ministras sako, kad įstatymo projektu siekiama įteisinti migrantų stumdymąsi tik baisiose situacijose

Vidaus reikalų ministerija rengia įstatymo projektą, kuriuo siekiama, kad nelegalūs migrantai pasienyje būtų legalizuoti tik ekstremaliomis situacijomis, antradienį, rugpjūčio 30 d., pranešė vidaus reikalų ministrė Aknė Filotidė. Ministro teigimu, beveik parengtas įstatymo projektas leistų pasieniečiams šią priemonę naudoti tik tuomet, kai šalyje yra ekstremali situacija, nepaprastoji padėtis ar karo padėtis.

Šiuo metu pasieniečiams leidžiama neįleisti nelegalių migrantų pagal 2021 metų rugpjūčio mėnesį ministro pasirašytą dekretą.

Ministras teigė, kad jei tokį veiksmą leis įstatymas, atsakomybė teks visam parlamentui.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį, rugpjūčio 29 d., sakė neatmetanti siūlymo įstatymo pataisų, kurios leistų Lietuvai taikyti migrantų repatriacijos politiką net tada, kai nėra rimtos situacijos ar nepaprastosios padėties.

Kritikai teigia, kad šie veiksmai prilygsta de facto iškeldinimui, pažeidžiančiam tarptautinę teisę.

Prezidento patarėjas smerkia Baltarusijos valdžią sugadinus pasienio tvorą

Lietuvos prezidentės vyresnysis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys pirmadienį, rugpjūčio 29 d., sakė, kad pasienio tvorą apgadino Baltarusijos valdžia, o provokacijos buvo subalansuotos ant labai pavojingo krašto.

Butris pabrėžė, kad Lietuva yra didelės rizikos zonoje, nes Baltarusijos pareigūnai siunčiami į kitą šalį trikdyti fizinio turto ir saugumo infrastruktūros.

Lietuva praėjusį savaitgalį pasienyje su Baltarusija baigė statyti tvorą ir skutimosi vielą – fizinį barjerą. Nors šių metų pradžioje atvykstančių migrantų sumažėjo, pastaruoju metu nelegalių migrantų, bandančių atvykti į Lietuvą, skaičius vėl auga.

Lietuva įvardija savo įtakingiausius visuomenės veikėjus

Kaip rodo pirmadienį, rugpjūčio 29 d., internetinės naujienų svetainės Delfi.lt paskelbtas tyrimas, Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies visuomenės veikėjais įvardijo žurnalistą ir televizijos laidų vedėją Edmantą Jagilitį, politologą Liną Kojalą ir istoriką Alfredą Pamplaską. Šią trijulę kasmet vertina humanistas Jonas Omanas ir katalikų kunigas Ricardos Tovica.

Vadinamąją Delfų elito apklausą atliko žurnalas „Reitingai“, kurio metu gegužės 17 – birželio 23 dienomis apklausti 925 politikai, verslininkai, valstybės tarnautojai, žurnalistai, visuomenės veikėjai ir kiti žinomi asmenys.