Parašė Andrios Setas ir Marek Strzelecki

VILNIUS/VARŠUVA (Reuters) – Europos tinklų operatoriai yra pasirengę nedelsiant įgyvendinti ilgalaikį planą, kuriuo nuo Rusijos tinklo priklausomas Baltijos valstybes įtrauktų į Europos Sąjungos sistemą, jeigu Maskva būtų atjungta, pranešė trys informuoti šaltiniai. Jis sakė „Reuters“.

Susirūpinimas dėl bet kokios energijos rūšies priklausomybės nuo Rusijos išaugo visoje Europoje dėl Rusijos dujų tiekimo kai kurioms šalims sumažinimo po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Baltijos šalys nervinasi, nes Lietuva susirėmė su Rusija, kad prekės nepasiektų Maskvos Kaliningrado anklavo.

Praėjus 30 metų po atsiskyrimo nuo buvusios Sovietų Sąjungos ir 17 metų po įstojimo į Europos Sąjungą, Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva yra priklausomos nuo Rusijos, kad užtikrintų stabilų energijos tiekimą.

Baltijos šalys turi ilgalaikį planą iki 2025 metų tapti Europos decentralizuoto energijos tinklų tinklo, žinomo kaip ENTSO-E, dalimi.

Pasak šaltinių, tai prireikus būtų galima nedelsiant įgyvendinti pagal ENTSO-E parengtus nenumatytų atvejų planus tokiai galimybei. Jie kalbėjo anonimiškai dėl temos jautrumo.

Tiek Rusijos, tiek žemyninės Europos sistemos veikia 50 Hz dažniu, tačiau, kol Rusijos sistema valdoma iš Maskvos, žemyninės Europos tinklai yra decentralizuoti, o tai reiškia, kad kiekvienas nacionalinis tinklo operatorius yra atsakingas už savo sistemos stabilumo palaikymą.

Tačiau kritinėse situacijose pagalbą gali suteikti Europos sistemoje esantys asmenys.

Jau kovą Europos Sąjunga ir Ukraina sujungė savo tinklus – 2–1/5 metų anksčiau nei planuota – taip Ukraina galėtų gauti avarinę elektros energiją iš Europos, jei dėl karinių išpuolių nutrūktų elektros energijos tiekimas.

Idealiu atveju Baltijos šalys neatsijungtų nuo Rusijos tinklo iki 2025 m., kai baigs investicijas, paremtas 1,6 mlrd.

Tačiau šaltiniai teigė, kad Baltijos šalys jau sugebėtų susidoroti, jei prireiktų. Vienas teigė, kad tinklai veiks stabiliai, tačiau infrastruktūros atnaujinimo trūkumas gali reikšti didesnes elektros kainas.

Bandomoji operacija

Lietuva pernai sėkmingai įdiegė ir išbandė įrangą, jungiančią Baltijos elektros tinklą su Lenkija, ENTSO-E nare.

ENTSO-E ketvirtadienį nebuvo galima komentuoti, o Lenkijos elektros tinklas atsisakė komentuoti.

Lietuvos tinklą valdančios „Litgrid“ atstovas „Reuters“ sakė, kad praėjusių metų Lietuvos ir Lenkijos „LitPolLink“ ryšio atnaujinimo bandymas parodė, kad „nelaimės atveju Baltijos šalys gaus pagalbą ir galės prisijungti prie kontinentinės Europos tinklai“.

„Mes derinamės su regioniniais partneriais ir esame pasirengę užtikrinti patikimą elektros tiekimą visais scenarijais“, – sakė atstovas.

Baltijos valstybes išbraukus iš regioninio tinklo būtų atkirsta ir Rusijos Kaliningrado sritis, įsprausta tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros, o tai reiškia, kad jos turėtų tinklą eksploatuoti savarankiškai.

Buvo planuota šeštadienį išbandyti, ar Kaliningradas gali tai padaryti, tačiau Rusija jį atšaukė prieš pat numatytą datą.

Rusijoje nepavyko iš karto susisiekti su niekuo, kuris pakomentuotų Baltijos tinklo planus.

Tačiau Rusija pareiškė esanti įsipareigojusi įgyvendinti savo energijos tiekimo sutartis.

Jame teigiama, kad šį mėnesį dujotiekiu „Nord Stream 1“ į Vokietiją tiekiamų dujų sumažėjimą lėmė vėlavimas grąžinti Vokietijos energetikos bendrovės „Siemens“ aptarnaujamą turbinos įrangą Kanadoje.

(1 doleris = 0,9508 euro)

(Kate Abnett reportažas Briuselyje. Rašo Andrios Setas; redagavo Barbara Lewis)