Užupio viduje – nepriklausoma meno respublika Europoje su savo konstitucija

Pasivaikščiokite po Vilnių ir pamatysite kažką netikėto.

Mažai Lietuvos sostinėje yra nedidelė, nepriklausoma pasiskelbusi valstybė, vadinama Ubio Respublika.

Užupis sulygina besikeičiančius Lietuvos likimus.

Tai vienas seniausių Vilniaus mikrorajonų, datuojamas XV a. Per visą istoriją Užupyje gyveno žydai, o tai padėjo Vilniui tapti „Šiaurės Jeruzale“.

Sovietmečiu Užupis sunyko. Jos klestinčią žydų bendruomenę Antrojo pasaulinio karo metais išžudė naciai ir jų kolaborantai lietuviai. Dėl to daugybė apleistų būstų sugriuvo.

Laimei, šios dienos praėjo.

1991 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, meno bendruomenė plūdo į Užupį, ieškodama pigios nuomos, už akmens metimo nuo Nacionalinės dailės akademijos.

Iš 7000 Užupio gyventojų apie 1000 yra menininkai (15 proc. gyventojų), todėl tai yra viena labiausiai koncentruotų meno sričių pasaulyje.

‘linksmas’

Užupio kūrybinės scenos kertinis akmuo yra „Meno inkubatorius“ – apleista fabriku tapusi meno rezidencija šalia upės kranto.

„Gyvenimas prasidėjo kaip skvotas“, – sakė trečios kartos užupietė, buvusi inkubatoriaus direktorė Ieva Matulionytė. „Tai buvo esminis menininkų, kurie nebuvo priimti į Lietuvos meno sceną, sambūris.

„Jie buvo maištininkai“, – pridūrė ji.

Galiausiai skvoteriai susitarė su vietos valdžia, kad sukurtų oficialų meno inkubatorių – pirmąjį tokio pobūdžio Baltijos šalyse. Pastatą, kuriame įrengta 40 studijų, Ieva apibūdino kaip jaunųjų menininkų „atkarpą“.

„Jie gauna reikiamą paramą: ekspoziciją ir labai palankią nuomą.”

Netrukus meno kūriniai iš inkubatoriaus išplito į gatves. Ar siaurose alėjose, ar ant besilupančių sienų, ar kaimynystės parke – Užupyje menas yra visur.

Šis menas, sako Eva, pakeitė regiono charakterį ir gerokai pagerino gyvenimo sąlygas.

„Padarėme kaimynystę įdomesnę, linksmesnę ir gyvesnę“, – sakė ji. „Iki 1990-ųjų Užupis buvo apleistas ir pavojingas. Ir menininkai pasikeitė.”

READ  Gamyba: Netflix originalus serialas, Jaunasis Wallanderis filmuotas Lietuvoje

Tačiau viskas nebuvo rožinė.

„Menininkai padarė vietovę patrauklią“, – sakė Eva. „Tada žmonės atsiskaitė su pinigais, atėjo kūrėjai.

– Buvo ir gerai, ir blogai.

Parlamento sesija

Užupyje gausu kavinių, barų ir socialinių svetainių, nors jis užima mažiau nei vieną kvadratinį kilometrą.

Vasarą žmonės dažnai susirenka ir švenčia paupyje. Garsi muzika ir dideli kanapių dūmų stulpai Užupio valdžios, regis, netrukdo.

Respublikos Seimas renkasi Užupio kavinėje, šnekamojoje kalboje vadinamoje „Barlim“.

Per antrąjį Lietuvos uždarymą praėjusią žiemą, kavinė buvo vienintelė vieta mieste, kurioje vis dar tiekiamas alus (žinoma, lauke).

„Atmosfera čia yra visiškai nepakartojama“, – sakė vietinis Haifa Azizianas. „Man geriausias dalykas Užupyje yra atsipalaidavimas.

„Vilniuje pilna puošnių, bedvasių barų ir restoranų, „Ubyje“ nėra pasiteisinimų.

„Čia galite būti savimi“, – pridūrė ji.

Užupis prasidėjo kaip Balandžio 1-osios pokštas tarp draugų Romo Lileikio ir Tomo Čepaičio. Originalūs skvoteriai inkubatoriuje įkūrė respubliką, kad pritrauktų lankytojus.

Tačiau netrukus ji įgijo savo gyvenimą.

Dabar Užupyje yra himnas, konstitucija, vyskupas, dvi bažnyčios ir amuletas, taip pat valdžia, konstitucija ir valiuta.

Jis netgi turėjo keturių laivų flotilę ir dešimties žmonių nuolatinę armiją, kol jie buvo išformuoti, kad būtų sukurta taikesnė respublika.

Viena data kiekviename Užupio kalendoriuje yra Užupio diena, balandžio 1 d.

Keliautojai gali užsidėti antspaudą pasuose, kai jie įvažiuoja į Respubliką, naudoti vietinę valiutą ir padėti sau gauti alaus iš fontano pagrindinėje aikštėje (taip, jūs perskaitėte teisingai).

Švenčiant respublikos nepriklausomybę nuo ryto iki vakaro iš seno fontano snapelio po Užupio angelu liejasi vietinis alus.

O kai baigsite, nuo sienos iki sienos esantys barai pasitinka linksmintojus išskėstomis rankomis.

stipri konstitucija

Užupis garsėja savo konstitucija. Lileikio ir Čepaičio sugalvotas vienai alumi alsuojančiai nakčiai apibrėžia kiekvieno užupiečio teises.

READ  Yoshimatsu dirbtuvės SAC apakina Emyratų kūrėjus

Didžioji dalis konstitucijos yra rimta ir humaniška, pavyzdžiui, „Kiekvienas turi teisę į karštą vandenį, šildymą ir čerpinį stogą“.

Kiti juokingi: „Kiekvienas turi teisę suprasti“, iškart po frazės „Kiekvienas turi teisę nesuprasti“.

Respublikos įkūrėjus įkvėpė graikų filosofas Aristotelis.

Norėjosi sukurti valstybę, paremtą Aristotelio idėja, kad šalies gyventojų skaičius negali būti per didelis, antraip ji taps netvarkinga ir neorganizuota.

Jie galvoja, kad jei žmonės pažįsta vienas kitą, jie mažiau linkę klysti ar įskaudinti kitą žmogų.

Tačiau Užupis toli gražu nežiūri į vidų.

Jis pavadino parką „Tibetu“ ir paskyrė Dalai Lamą garbės piliečiu, remdamas regioną – tai labai apgailestavo Kinijos vyriausybei.

Užupyje taip pat yra daugiau nei 300 ambasadorių, atstovaujančių gatvėms ir savivaldybėms bei valstybėms.

Nors iš esmės tai buvo iškilminga, šie ambasadoriai išvertė konstituciją į 43 kalbas, įskaitant jidiš, islandų, hindi, sanskrito, kazachų, korėjiečių, gėlų ir senąją prūsų kalbą (kurioje kalba tik 50).

„Norėčiau, kad Uupis niekada nemirtų”

Užupis turistus vilioja nuo pat įkūrimo 1997 m.

„Mūsų spontaniška ir nenuspėjama asmenybė yra tikrai unikali“, – sakė Eva. – Nenuostabu, kad žmonės nori apsilankyti.

Tačiau šis populiarumas kelia grėsmę regionui.

Didėjanti turistų apgyvendinimo vietų paklausa išaugo nekilnojamojo turto kainas, todėl vietiniai gyventojai buvo priversti išsikraustyti ir iš esmės pakeitė Užupio charakterį.

„Nors užsieniečiams malonu sužinoti apie ką nors keisto ir meniško“, – sakė Haifa. Jie labai pakeitė regioną.

„Gyvybė ir dvasia pamažu blėsta“, – pridūrė ji.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *