Šių metų balandį keleivių ir oro srautas visuose Lietuvos oro uostuose toliau augo. Bendras keleivių skaičius praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo šešis kartus ir pasiekė 447 tūkst., o skrydžių skaičius padvigubėjo, nes balandį buvo atlikta daugiau nei 4,3 tūkst.

Anot Lietuvos oro uostų aviacijos paslaugų vadovo Aurimo Stiglino, skrydžiai kai kuriais laikotarpiais jau rodo augimą (lyginant su 2019 m.), todėl šiemet atsigavimo procesas vyksta daug sparčiau nei prognozuota. Tai lemia išaugusi tiesioginių skrydžių pasiūla ir dažnėjantys skrydžiai į strategiškai svarbias Europos komercines ir turistines vietas. Tai lemia spartus keliautojų, ypač poilsiautojų, paklausos augimas, kuris didėja savaitėmis, o ne mėnesiais.

Jis pažymi, kad šių metų balandį Lietuvos oro uostai sugebėjo atgauti iki 83% viso 2019 metų balandžio mėnesio keleivių srauto. Jo teigimu, 2019 metų balandį per Lietuvos oro uostus keliavo 540.000 keleivių, buvo aptarnauta daugiau nei 5.000 orlaivių, skraidinta 1,4 tūkst. tonų krovinių.

Stigliūnas sako, kad sparčiausiai augo Gnano oro uostas. Čia keleivių ir oro eismas jau viršijo 2019 metų balandžio lygį, kuris laikomas rekordiniais pasaulinės aviacijos metais.

“Kauno oro uostas sparčiai atsigauna pagal bendrus rezultatus. Keleivių ir oro srautas, palyginti su 2019 m. balandžio mėn., padidėjo šiek tiek daugiau nei 8 proc., o krovinių apimtys išaugo apie 40 proc.– sakė Stigliūnas.

Šių metų balandį per Kauno oro uostą skrido 103 tūkst. keleivių, skraidinta 893 orlaiviai ir pervežta beveik 384 tonos krovinių. Per tą patį 2019 metų laikotarpį per oro uostą skrido 95 tūkst. keleivių, aptarnauti 824 orlaiviai, pervežta 275,5 tonos krovinių. 2021 metais Kauno oro uostas aptarnavo 6000 keleivių ir 313 orlaivių, gabenusių 401 toną krovinių.

2022 m. balandžio mėn. Vilniaus oro uostas aptarnavo 319,9 tūkst. keleivių, daugiau nei 3000 orlaivių ir 1276 tonas krovinių. Per tą patį 2019 metų laikotarpį per Vilniaus oro uostą skrido 418.000 keleivių, buvo aptarnauta 4.000 orlaivių, pervežta 1.132 tonos krovinių. Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo beveik 66.000 keleivių, 1.400 orlaivių ir 1.391 toną krovinių.

Tuo tarpu Palangos oro uostas sugebėjo atgauti 90% priešepideminio keleivių srauto. Ketvirtąjį šių metų mėnesį per Palangos oro uostą skrido 23 tūkst. keleivių, skraidinusių 304 orlaivius ir gabenusių 2,56 tonos krovinių. Per tą patį 2019 metų laikotarpį per oro uostą skrido 26.000 keleivių, skraidinta 440 orlaivių, pervežta 0,1 tonos krovinių. Pernai balandį Palangos oro uostas aptarnavo 1,5 tūkst. keleivių ir 188 orlaivius. Krovinys nebuvo vežamas.

“Pasiekti rezultatai leido mums išlikti Europos aviacijos atsigavimo priešakyje. Kol kas esame Baltijos šalių priešakyje ir esame vieni lyderių ne tik Šiaurės Europos, bet ir visos Europos Sąjungos oro uostų segmente. Keliautojų skaičiumi ir toliau pirmaujame Baltijos šalyse.– sakė Stigliūnas.

Stikliūno teigimu, augimui įtakos turės ir vasaros pradžioje. Karštuoju metų laiku Lietuvos oro uostuose keliautojai gali rinktis iš beveik 90 tiesioginių ir reguliarių oro uostų, tarp kurių – populiarios kryptys ir nauji maršrutai.

Vilnius, 2022 m. gegužės 12 d

susiję straipsniai