Baltijos šalių integracija į NATO ir Europos Sąjungą 2004 metais buvo politikos po Šaltojo karo kulminacija. Lietuva padėjo vadovauti Europos atsakui į Aleksandro Lukašenkos diktatoriško režimo apiplėšimą Baltarusijoje, globodama opozicijos lyderius ir laikydamasi griežtos pozicijos. Tai paskutinis būdas, kuriuo Vilnius išprovokavo V. Putino, norinčio atkurti tai, kas artima Rusijos įtakos sferai, pyktį. P. Putino fantastikoje Lietuva yra pagrindinis Rusijos istorinio nesaugumo šaltinis. Dėl to jis atsiduria kaimyninių šalių, kurias jis nori kontroliuoti, sąrašo viršuje.

Lietuva šiemet supykdė Kiniją savo sprendimu palikti 17+1 formulę – Pekino sąrangą, skirtą susidoroti su Europa – ir leisti Taivano vyriausybei atidaryti jai atstovavimo biurą Vilniuje. Pekinas paskelbė importo draudimas dėl Lietuvoje pagamintų prekių turinčių prekių – žingsnis, kenkiantis Europos įmonėms, turinčioms gamyklas ar tiekimo grandinės šaltinius Lietuvoje. ŽemyninisIr

Vokietijoje įsikūrusi automobilių tiekėja yra naujausia tarptautinė įmonė, patirianti Kinijos spaudimą uždaryti veiklą Lietuvoje.

Kyla klausimas, kiek Rusija ir Kinija norės ar galės bendradarbiauti. Geriausiu atveju tarp Kinijos ir Rusijos ES nepalaiko Lietuvos, o ES įmonės ieško kitur prekių Kinijos rinkai. Tuo tarpu V. Putinas galbūt netiesiogiai pažeidžia Lietuvos teritoriją, suverenitetą ar nepriklausomybę – vardan Kaliningrado saugumo užtikrinimo – ir nesulaukia veiksmingo JAV, Europos ir NATO atsako.

P. Xi žiniomis, jei jam ir V. Putinui pavyks atskirti Vilnių nuo NATO ir Europos Sąjungos, tuoj pat atsilieps Azijoje, kur Kinija nori išstumti JAV ir įtvirtinti savo regioninę hegemoniją. Dauguma karinių strategų Taivaną laiko geriausiu Kinijos taikiniu konfrontacijoje, taigi ir pagrindiniu JAV ryžto išbandymu. Bet bet koks netiesioginis žingsnis atsiverti į konflikto „pilkąją zoną“, nukreiptą į Lietuvą, gali turėti privalumų.

Jei JAV ir Europa nesugebės visapusiškai paremti Lietuvos, Amerikos sąjungininkai ir partneriai Azijoje suabejotų JAV įsipareigojimu. Užuot glaudžiau bendradarbiaudami su Vašingtonu, jie gali tapti draugiškesni su Kinija. Sun Tzu nusišypsos laimėjusi Taivano mūšį Lietuvoje.

Jis taip pat žavėsis pono Xi sugebėjimu įtikinti V. Putiną atlikti nešvarų darbą – patikrinti JAV aljanso įsipareigojimų Azijoje gylį. Šis alternatyvus išdėstymas turi du privalumus. Pirma, V. Putinas atskleidžia didžiausią riziką, pavyzdžiui, sankcijas. Antra, tai sustiprina strateginę Kinijos ir Rusijos partnerystę, nes Putino Rusija prisiima galingesnės Kinijos jaunesniosios partnerės vaidmenį.

2014 metais Rusijai aneksavus Krymą, NATO dislokavo keturias bataliono dydžio daugianacionalines kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje, vykdydama vadinamąją sustiprinto priešakinio buvimo misiją. Europos Sąjunga savo ruožtu svarsto prekybos priemones po Kinijos boikoto Lietuvai, siekdama apginti valstybes nares nuo ekonominių atakų. Šie žingsniai yra verti, bet nepakankami, norint patikrinti ryžtingus priešininkus, tokius kaip ponai Putinas ir Xi.

Vakarai dažnai remiasi pasenusiais politiniais įrankiais. Reaguodamas į Kinijos boikotą Lietuvą, Briuselis kaip geriausią vietą pagalbos skyrimui nurodė Pasaulio prekybos organizaciją. Kariniais klausimais sustiprintas buvimas priešakyje yra ciklinės, o ne nuolatinės riboto dydžio ir stiprumo NATO pajėgos. Vilniaus nepriklausomybei garantuoti neužtenka nei PPO, nei sustiprinto buvimo ateityje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neseniai savo šalį apibūdino kaip „kanarėlę anglies kasykloje“. Amerikos sąjungininkai ir partneriai visame pasaulyje, prieš pasirinkdami savo kelius, apsvarstys Jungtinių Valstijų įsipareigojimą. Kadangi Vilnius jaučia Rusijos ir Kinijos galios svorį, ant kortos kyla JAV ir Europos patikimumas – aljanso užtikrinimas. Atsitraukti spaudžiant būtų pražūtinga Lietuvai ir Vakarų pasaulinei reputacijai.

Ponai Lindberg ir Rough yra Hadsono instituto vyresnieji bendradarbiai.