Bidenas ragina Rusiją pašalinti iš G-20

Prezidentas Bidenas ketvirtadienį susitikęs su pasaulio lyderiais aptarti naujų sankcijų ir humanitarinės pagalbos, reaguojant į Maskvos invaziją, pareiškė, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš 20 didžiausių ekonomikų grupės. .

Mitingai Briuselyje vyko susirūpinus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti Ukrainoje panaudoti cheminius ar kitus nekonvencinius ginklus, o Bideno teigimu, toks žingsnis sukels Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų reakciją.

Per spaudos konferenciją J. Bidenas pabrėžė, kad NATO ir Europos sąjungininkai yra vieningi savo pastangose. Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują sankcijų raundą politiniams veikėjams, oligarchams, gynybos įmonėms ir humanitarinės pagalbos finansavimą 1 mlrd.

„Mums svarbiausia, kad išliktume vieningi ir kad pasaulis ir toliau sutelktų dėmesį į tai, kas yra šis brutalus žmogus“, – apie Putiną sakė Bidenas. „Ir visos nekaltos gyvybės bus prarastos ir sunaikintos“.

Bidenas taip pat sakė manantis, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš G-20 ir pridūrė, kad sprendimas priklauso nuo grupės. Jis sakė, kad šis klausimas ketvirtadienį buvo aptartas tarp lyderių. Jis sakė iškėlęs idėją, kad jei Rusijos nepavyks pašalinti, Ukrainai turėtų būti leista dalyvauti susitikimuose ir stebėti. Rudenį Balyje, Indonezijoje, planuojama surengti G-20 viršūnių susitikimą.

Rusija buvo pašalinta iš Septynių ekonomiškai išsivysčiusių valstybių grupės – anksčiau buvusios Aštuonių grupės – nuo ​​Krymo aneksijos 2014 m.

Trečiadienį atvykęs į Briuselį Bidenas ketvirtadienį susitiko su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos lyderiais, taip pat su Septyneto grupės ir Europos Sąjungos lyderiais. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau atvyko į Briuselį susitikimų.

Kitos šalys taip pat pasinaudojo susirinkimu, kad praneštų apie padidintas išlaidas humanitarinei pagalbai ir kitoms pastangoms. G7 susitikimui pirmininkavęs Vokietijos kancleris Olafas Schulzas paragino pasauliniu mastu reaguoti į humanitarinę krizę ir perspėjo dėl maisto tiekimo už Ukrainos ribų sutrikimų dėl Kovos.

READ  Lietuva dujotiekiams modernizuoti išleidžia daugiau nei 4 milijonus eurų

Prieš NATO susitikimą J. Bidenas pabrėžė būtinybę stiprinti aljanso rytinį flangą ir sakė, kad sveikins įvairių šalių pažadus didinti karines išlaidas, sakė pareigūnai.

NATO vadai sutiko rytiniame flange dislokuoti daugiau kovinių grupių – kovinių pajėgų grupių, padvigubinant jų skaičių iki aštuonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO lyderius ir prašė daugiau paramos, apgailestavęs, kad ne visada sulaukiama atsakymų. „Jūs turite mažiausiai 20 000 tankų! Ukraina prašė vieną procentą ar vieną procentą visų jūsų tankų atiduoti mums arba parduoti! Bet kol kas neturime aiškaus atsakymo. Blogiausias dalykas per karą yra aiškaus nebuvimas atsakymus į pagalbos prašymus“, – sakė jis.

Ukraina nusitaikė į Rusijos pajėgų naudojamą uosto įrenginį ir smogė karinio jūrų laivyno laivui; Bidenas Briuselyje susitinka su pasaulio lyderiais, kad aptartų tolesnius veiksmus su Rusija; Ukrainos prezidentas paragino surengti pasaulinius mitingus vienam karo mėnesiui paminėti. Nuotrauka: Ukrainos ginkluotosios pajėgos

Pasak Bideno administracijos aukšto rango pareigūnų, jis neatgaivino savo raginimo tapti NATO nariu ar neskraidymo zona. Vėliau M. Zelenskis kreipėsi į Septynių grupės vadovus.

Rusijos pajėgoms susidūrus su netikėtai stipriu ir mirtinai pavojingu Ukrainos pajėgų pasipriešinimu, Vakarų lyderiai teigia esantys susirūpinę, kad V. Putinas ims panaudoti masinio naikinimo ginklus. NATO pareigūnai grumiasi su klausimu dėl Rusijos veiksmų, kurie gali būti vertinami kaip raudonos linijos, galinčios paskatinti tiesioginį Aljanso įsitraukimą. Pareigūnai teigė, kad Rusijos galimas cheminio ginklo panaudojimas buvo NATO lyderių diskusijų dalis.

„Sąjungininkai susitarė aprūpinti Ukraina įrangą, kuri padėtų apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“, – po viršūnių susitikimo sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis pažymėjo, kad tai apima įrangą, skirtą aptikti ir apsaugoti nuo tokių ginklų, taip pat medicininės pagalbos ir nukenksminimo įrangą.

Jis sakė, kad NATO taip pat aktyvavo cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos pajėgas. „Mes imamės priemonių Ukrainai paremti, taip pat apsiginti“, – sakė jis.

Kai kuriems nariams nerimą kelia ir atsitiktinis cheminių medžiagų išsiskyrimas. „Esame susirūpinę, kai Rusijos agresijos pajėgos bombarduoja chemijos gamyklas ir panašius objektus“, – prieš NATO viršūnių susitikimą sakė Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansa. „Tai gali sukelti didelio masto nelaimę.

Bidenas ir kiti buvo atsargūs, kad netelegrafuotų tiksliai to, ką JAV ir jų sąjungininkai darytų, jei V. Putinas panaudotų cheminį ginklą. „Reakcijos pobūdis priklausys nuo naudojimo pobūdžio“, – sakė jis ketvirtadienį.

„Strateginis dviprasmiškumas ir diskretiškumas yra veiksmingesni“ nei raudonos linijos, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, paaiškindamas, kodėl nebuvo nustatyti Rusijos veiksmai, galintys paskatinti NATO atsaką.

S. Stoltenbergas, kurio kadencija pratęsta iki 2023 m., kilus krizei, taip pat pabrėžė aljanso atvirų durų politiką priimant naujas nares. Maskva jau seniai nerimauja dėl galimybės šalia jos sienų esančioms šalims prisijungti prie Vakarų aljanso.

NATO eina įtemptu lynu, kad suteiktų Ukrainai ginklų ir kitokią paramą, tačiau nėra tiesiogiai įtraukta į mūšius. J. Stoltenbergas sakė, kad tiesioginis NATO dalyvavimas, pavyzdžiui, neskraidymo zonos virš Ukrainos sukūrimas, gali kelti didelę karo išplėtimo riziką.

Pareigūnai teigė, kad sąjungininkai taip pat kalbėjo apie būtinybę raginti Kiniją neremti Rusijos jos kare prieš Ukrainą. Per savo spaudos konferenciją Bidenas sakė, kad penktadienį akis į akį kalbėjosi su prezidentu Xi Jinpingu.

„Aš negrasinau, bet atkreipiau dėmesį, kiek JAV ir užsienio kompanijų paliko Rusiją dėl savo barbariško elgesio“, – sakė Bidenas.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau Briuselyje kalbasi su žiniasklaida.


Nuotrauka:

Evanas Fauci / AFP / „Getty Images“.

Jis sakė priminęs savo kolegai apie Kinijos susidomėjimą ekonominiu augimu su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis, ir sakė, kad ponas Xi „keltų didelis pavojus šiems tikslams“, jei rems Rusiją.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą JAV ir Europos Sąjunga įvedė didžiausią suderintą sankcijų paketą, kuris kada nors buvo įvestas svarbiai ekonomikai.

Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos paskelbė, kad įves naujas sankcijas daugiau nei 400 politinių veikėjų, oligarchų ir gynybos įmonių. Pasak JAV pareigūnų, naujosios Bideno sankcijos apims daugiau nei 300 Rusijos Valstybės Dūmos, žemųjų parlamento rūmų narių, taip pat 17 Rusijos finansų institucijos „Sofcombank“ direktorių tarybos narių. Hermannas Grefas, ilgametis Putino patarėjas, vadovaujantis „Sberbank“; ir Rusijos verslininkas Genadijus Timčenka. Baltieji rūmai pranešė, kad 48 didžiausios Rusijos valstybinės gynybos įmonės dalyvaus naujojoje sankcijų raunde.

Septynių grupė ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė apie naują iniciatyvą, kuria siekiama neleisti Rusijai išvengti jau galiojančių sankcijų. JAV pareigūnai teigė, kad vienas iš pavyzdžių galėtų būti kelių blokavimas Rusijos centriniam bankui, kad jis galėtų palaikyti rublį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nosida ketvirtadienį pareiškė, kad sankcijos turėtų būti nukreiptos į Rusijos viduriniąją klasę, nes pastebima, kad visuomenės parama V. Putinui gali augti.

Bidenas pažadėjo daugiau nei 1 milijardą dolerių naujo finansavimo humanitariniams poreikiams tenkinti dėl konflikto Ukrainoje. Administracijos pareigūnai sakė, kad Jungtinės Valstijos taip pat atvers savo sienas 100 000 ukrainiečių ir kitų, bėgančių nuo Rusijos atakos. Nuo konflikto pradžios Ukrainoje nuo kovų pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, dauguma jų vyksta į Lenkiją.

Pasidalykite savo mintimis

Ką tikitės išvysti iš NATO viršūnių susitikimo šiandien? Prisijunkite prie pokalbio žemiau.

Bidenas penktadienį vyks į Varšuvą, o šeštadienį planuoja surengti dvišalį susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Ponas Duda neseniai per valandą trukusį susitikimą Varšuvoje lobizavo viceprezidentą Kamalą Harris, siekdamas paspartinti JAV vizų išdavimą ukrainiečiams Lenkijoje, tikintiems prisijungti prie šeimos narių JAV.

Tikimasi, kad JAV penktadienį paskelbs apie Europos energetinio saugumo stiprinimą ir žemyno priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų mažinimą, sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sallivanas.

Prieš ketvirtadienio susitikimą NATO paskelbė apskaičiavimus, kad Rusija per maždaug mėnesį trukusias kovas Ukrainoje galėjo prarasti iki penktadalio savo kovinių pajėgų. JAV kariniai analitikai apskaičiavo, kad aukų skaičius buvo mažas.

Ukrainoje žuvo, sužeista, suimta arba dingo 40 000 Rusijos karių, pranešė aukštas NATO karinis pareigūnas. Kitas NATO pareigūnas sakė, kad Rusija taip pat galėjo netekti 10% savo įrangos, o tai pablogino Maskvos galimybes išlaikyti savo operacijų tempą. Maskva nepaskelbė atnaujintų aukų skaičiaus nuo kovo 2 d., kai pripažino, kad Ukrainoje žuvo 498 kariai.

parašyti Tarini Barti adresu [email protected], Robert Wall adresu [email protected] ir Catherine Lucy adresu [email protected]

Autoriaus teisės © 2022 Dow Jones & Company, Inc. visos teisės saugomos. 87990cbe856818d5eddac44c7b1cdeb8

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *