Billas Stewartas ir Andreasas Cydasas

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas šeštadienį palygino Rusijos kariuomenę su gyvate, kuri ruošiasi pulti Ukrainą po didžiulio kariuomenės pagausėjimo, kuris sukėlė didžiausią Rytų ir Vakarų krizę nuo Šaltojo karo laikų.

Austinas, kalbėdamas per vizitą Lietuvoje, sakė sutinkantis su prezidento Joe Bideno penktadienio vertinimu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė pradėti naują invaziją į Ukrainą.

„Jie susisuka ir dabar pasiruošę smogti“, – prieš pokalbius su vis labiau besidominčiais Baltijos šalių vadovais per spaudos konferenciją Lietuvos sostinėje Vilniuje sakė Austinas.

Išėjęs į atsargą armijos generolas Austinas perspėjo, kad Maskva bet kada gali pajudėti Ukrainos link, ir išvardijo sukauptus ir modifikuotus Rusijos karinius pajėgumus šalia Ukrainos.

„Kadangi jūs tai padarėte anksčiau, galiu pasakyti, kad tai yra tai, ką jums reikia pulti ir kad jūs turite turėti galimybę pulti“, – sakė Austinas.

Maskva, netoli sienos su Ukraina dislokavusi dešimtis tūkstančių karių, reikalauja saugumo reikalavimų JAV ir NATO.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė nerimaujantis, kad jei Kremlius būtų pasirengęs užimti Ukrainą, Maskva kitą kartą nusitaikytų į Baltijos šalis ir Lenkiją.

„Karas Ukrainoje yra karas Europai. Jei jis tuo nesustos, jis eis toliau”, – sakė G. Landsbergis, ragindamas karinę strategiją regione pakeisti savo karinę strategiją, o ne bandymą sutrukdyti Rusijai atakuoti, o ruoštis pačiai. gintis vienas nuo kito.

Austinas pažadėjo, kad Vašingtonas liks kartu su savo Baltijos sąjungininkais, tačiau atsisakė diskutuoti, ar reaguos į lietuvių raginimus skirti papildomų karių.

„Noriu, kad visi Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje žinotų – o prezidentas (Vladimiras Putinas) Kremliuje – žinotų, kad Jungtinės Valstijos yra su mūsų sąjungininkais“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Austinas. Su Lietuvos vadovais.

Pareiškime po susitikimo su Lietuvos prezidentu Kidanu Nouseda Austin jis sakė: „Svarbu stiprinti regioninį saugumą papildomais JAV kariais (Baltijos valstybėse) ir paspartinti bendradarbiavimą karinių pirkimų srityje“.

JAV nuo 2019 metų Lietuvoje dislokavo apie 500 karių ir technikos rotacines komandas, o savo pareiškime Nausėda paragino Vašingtoną padaryti tai nuolatine dislokacija.

Estijos gynybos ministras Calle Lonet, Vilniuje susitikęs su Ostinu, sakė paprašęs JAV nusiųsti naikintuvus į Baltijos šalis ginti jų dangaus.

Trys Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – kadaise buvo valdomos iš Maskvos, o dabar yra NATO ir Europos Sąjungos dalis. Jie nevaldo savo karo lėktuvų.

NATO sąjungininkai keliais lėktuvais patruliuoja regione nuo 2004 m.

Rusijos spaudimas

Austinas gyrė Lietuvą už pasipriešinimą Rusijos spaudimui, į kurią įeina karinė struktūra, kuri į Baltarusiją ir kaimyninę Lietuvą siųs dešimtis tūkstančių karių bendroms pratyboms, kurios baigsis sekmadienį.

Lietuvos premjerė Ingrida Simonidė sakė, kad jos šalis tiki, kad Rusijos kariai Baltarusijoje gali likti ten ilgam.

„Galime tvirtai pasakyti, kad (Rusijos) kariuomenės išvedimo greitai nepamatysime“, – sakė jis žurnalistams.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį susitiko su Putinu ir pareiškė, kad kariai gali pasilikti tiek, kiek reikės.

Šimonytė teigė, kad jei Rusijos kariai pasiliktų, tai gali padaryti spaudimą vienintelei Baltijos šalių teritorinei aneksijai prie likusios ES dalies – siauros žemės juostos, vadinamos Svalbardo koridoriumi tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities.

(Redagavo Andreasas Sidas ir Billas Stewartas, Derje Solswick ir Francis Kerry)