Lietuvos ekonomikos augimas yra sparčiausias Europoje. Tačiau nauji iššūkiai aiškūs: daugėja įmonių, teigiančių, kad darbo jėgos trūkumas riboja verslo plėtrą, o didesnė infliacija išsilaikys ilgiau nei prognozuota anksčiau.

„Ryžtingos ir integruotos pinigų ir pinigų politikos skatinimas padėjo mūsų šaliai išvengti didelių ekonominių problemų, kurias sukėlė epidemija. Tai tinkamas laikas. Pirma, ateinančiais metais būtina didinti biudžeto pajamas, kad deficitas būtų sumažintas. greičiau nei šiuo metu planuojama“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gidminas Šimkas.

Lietuvos ekonominė padėtis epidemijos metu buvo žymiai geresnė, nei manyta anksčiau. Statistika Patikslintais Lietuvos duomenimis, pernai šalis nuosmukio išvengė, nors ankstesniais skaičiavimais, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 0,8 proc. Patikslintais Lietuvos banko ekspertų skaičiavimais, BVP šiemet augs 5,1%, o kitąmet – 3,6%.

Lietuvos bankas, remdamasis patikslintais duomenimis, atnaujino ekonominės situacijos vertinimą: 2020 metų ekonominė veikla buvo beveik lygi potencialiam lygiui, t. y. aktyvumui normaliomis sąlygomis, tačiau 2021 ir 2022 m. Tai reiškia, kad ekonominė temperatūra yra aukštesnė, nei manyta anksčiau.

Vis daugiau ekonominės veiklos pradeda mesti iššūkį darbo rinkai, nes daugėja įmonių, kurioms būdingas darbo jėgos trūkumas, kaip jų veiklą kontroliuojantis veiksnys. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, 42% statybos įmonių teigė, kad susiduria su darbo jėgos trūkumu. Praėjusiais metais šis procentas yra daugiau nei dvigubai didesnis. Pramonė, mažmeninė prekyba ir paslaugos. Darbo jėgos trūkumo problema opiausia kituose didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose. Šiuo metu Lietuvoje yra 27 000 laisvų darbo vietų, 1,5 karto daugiau nei prieš metus. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių metinį darbo užmokesčio augimą apie 10% Lietuvoje, yra didėjanti konkurencija dėl darbuotojų. Dabar sparčiai augantys atlyginimai nesumažino Lietuvos verslo konkurencingumo užsienyje, o Lietuvoje atlyginimai vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (atitinkamai -35 ir -29%). Prognozuojama, kad atlyginimai kils ir toliau: kitąmet jų augimas sieks 8,2 proc.

Nors spartus darbo užmokesčio augimas reikšmingai prisidėjo prie paslaugų kainų kilimo, didžiąją dalį infliacijos lėmė su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, tokie kaip ženkliai išaugusios energijos išteklių ir kitų žaliavų kainos. Kaip tiekimo grandinės sutrikimai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., daugiausia dėl kylančių energijos ir pramonės prekių kainų. Kitais metais infliacija pakils iki 5,1%, beveik dvigubai didesnė nei buvo prognozuota anksčiau. Pasibaigus šildymo sezonui, tai yra 2022 m. viduryje, prognozuojama, kad mažėjant dujų paklausai metinė infliacija sumažės.

Gedimino imkaus teigimu, infliaciją Lietuvoje iš dalies lemia visai euro zonai bendri veiksniai. Lietuvos bankas taip pat vykdo bendrą pinigų politiką euro zonos infliacijai kontroliuoti. Naujausios prognozės rodo, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija euro zonoje priartės prie Europos centrinio banko užsibrėžto 2% kainų stabilumo tikslo. Dalį infliacijos, susijusios su vidaus veiksniais ir ekonomikos temperatūra, galima atvėsinti finansinėmis priemonėmis, užkertant kelią spartėjančiam kainų augimui, išvengiant tolesnio vidaus paklausos skatinimo. Tai galima pasiekti dviem būdais: jei biudžeto pajamos sparčiai didėja arba išlaidos auga lėčiau nei planuota. Kadangi Lietuvos augimo tempai ir BVP jau labai žemi, griežtai kontroliuoti valstybės išlaidų augimą nebūtų efektyvu. Dėl to kyla nemažai struktūrinių problemų, pavyzdžiui, nepakankamas švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų finansavimas. Todėl labai racionalu orientuotis į biudžeto pajamas ir stengtis jas didinti ryžtingiau sprendžiant besitęsiančią šešėlinės ekonomikos problemą ir jos neadekvatų mokesčių, ypač pridėtinės vertės mokesčio, surinkimą, nevienodą įvairių verslo rūšių apmokestinimą. Plėsti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčio bazę.

Neseniai Išsamios ekonominės prognozės Galima rasti Lietuvos banko svetainėje.