Naujoje EBPO ataskaitoje teigiama, kad Lietuva turi parengti nuoseklų planą, kad būtų galima pereiti prie grynojo nulio, nurodant eismo vaidmenį.

Lietuva gerokai padidino atsinaujinančios energijos naudojimą ir atliekų perdirbimą, tačiau jai reikia geriau valdyti transporto ir žemės ūkio poveikį aplinkai.

Remiantis nauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita, Lietuva turi gerokai sustiprinti savo politiką, kad viršytų 2030 m. Ir klimato tikslus, ir pagerinti biologinę įvairovę bei vandens kokybę.

Pirmoji Lietuvos EBPO aplinkosaugos veiksmingumo apžvalga rodo, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis Lietuvos energijos tiekime nuo 2005 iki 18 metų išaugo daugiau nei dvigubai-iki 22 proc., Daugiau nei du kartus viršija EBPO vidurkį, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas dešimtmetį išliko toks pat. Sparčiai augant lengvųjų automobilių ir sunkvežimių naudojimui, nuo 2009 m. Kelių eismo emisija padidėjo 38 proc.

Kadangi mažiau tankiai apgyvendinti ir išsibarstę Lietuvos miestai kelių eismą daro dominuojančiu keleivių ir krovinių vežimui, prognozuojama, kad be papildomų priemonių eismas išaugs iki 2024 m.

Sunkumas biologinei įvairovei

Apžvalgoje taip pat nagrinėjama žemės ūkio vandens kokybė ir biologinė įvairovė, o pereinant prie intensyvaus pasėlių auginimo blogėja upių ir pakrančių vandens tarša dėl mineralinių trąšų.

Ji ragina griežčiau riboti trąšų naudojimą ir stengtis didinti ūkininkų sąmoningumą.

EBPO generalinis sekretorius Matthiasas Gormanas sakė: „Lietuva padarė didelę pažangą daugelyje aplinkos sričių.“ Jos atskiros emisijos yra mažesnės nei EBPO vidurkis. Tačiau dar daug reikia nuveikti, kad būtų pasiekti klimato tikslai, įskaitant anglies neutralumą iki 2050 m.

„Reikia papildomų priemonių, kad transporto sektorius atitiktų bendruosius klimato tikslus ir paspartėtų perėjimas prie tvaraus veikimo“, – priduria jis.

Europos Sąjunga panaudoja naujos kartos ES atkūrimo lėšas Lietuvos planui paspartinti pastangas gerinti atsinaujinančios energijos gamybą ir saugojimą, pereiti prie alternatyvių degalų pramonėje ir transporte, pristatyti daugiau elektromobilių ir krovinių vežimo geležinkeliais, atnaujinti pastatus ir šildymo sistemas. .

Reikia dėti daugiau pastangų, kad energijos apmokestinimas atitiktų aplinkosaugos išlaidas.

Lietuva ir toliau tobulina savo transporto priemonių mokesčių politiką, tačiau mokesčiai už išmetamo anglies dioksido (CO2) išmetimą naudojant energiją yra nedideli, ypač kelių sektoriuje. Lietuvoje yra mažiausias EBPO akcizas benzinui ir dyzelinui, o mažiausias mokesčio tarifas – dyzelinui.

EBPO teigia, kad mokesčiai už abu degalus turėtų būti didinami, kad būtų skatinama pereiti prie ekologiškų transporto priemonių, o visų degalų mokesčio tarifai turėtų būti susieti su išmetamu CO2 kiekiu. Lietuva turėtų nustoti remti iškastinio kuro vartojimą, kuris per pastarąjį dešimtmetį išaugo, ir imtis priemonių, kad būtų galima kontroliuoti labiausiai nukentėjusių įmonių ir šeimų naštą.

Atsigavimo ir nuosmukio planas patvirtintas

Lietuva turi tęsti nuostabią pažangą atliekų tvarkymo srityje. Lietuva, per mažiau nei dešimtmetį persikėlusi perdirbti ir kompostuoti visas savo atliekas, dabar turi sutelkti dėmesį į atskirų komunalinių atliekų gamybos didinimą ir produktų našumo bei ilgaamžiškumo gerinimą.

Europos Komisija liepos mėnesį patvirtino Lietuvos atsigavimo ir nuosmukio planą, skirtą naujos kartos ES fondams (maždaug 2 2,2 mlrd. Eurų) skirti priemonėms, padedančioms siekti klimato tikslų.

Tuo metu komisijos pirmininko pavaduotojas Waltzas Dombrovskis palankiai įvertino tai, kad bendri Europos interesai palaipsniui nutraukė kelių transporto priemones, ypač švarią energiją – vėjo ir saulės energijos gamybą bei taršių kelių projektus.

„Šis planas padės Lietuvai po krizės pasirodyti stipresnei. Mes remsime visišką Lietuvos įgyvendinimą”, – sakė jis.

Skirtingai nuo daugelio naujienų ir informacijos svetainių, Auganti Europa Nemokamai skaityti, visada bus. Powello čia nėra. Esame nepriklausomi ir nesusijome ar neatstovaujame jokiai politinei partijai ar verslo subjektui. Mes norime augančiai Europai geriausio, nieko daugiau nei to, ne mažiau. Jūsų parama padės mums ir toliau skleisti žinią apie šį nuostabų regioną.

Galite prisidėti Čia. Dėkoju.