Lietuvos oro uostai 2021 m. Antrąjį ketvirtį aptarnavo 332 000 keleivių, palyginti su 148 000 keleivių per pirmąjį ketvirtį. Didžiausias plotas buvo Vilniaus oro uostas – jame tilpo 275 000 keleivių. 47 000 žmonių Kanos oro uoste, 10 000 žmonių – keleiviai Balangos oro uoste.

Daugybė norinčių keliauti

Šiuo laikotarpiu orlaivių pasiūla yra nemaža. Apskaičiuota, kad trijuose šalies vartuose buvo 71 proc. Daugiau orlaivių nei pirmąjį metų ketvirtį – 7,1 tūkst., Palyginti su 4,1 tūkst.

Lietuvos oro uostų aviacijos paslaugų skyriaus vadovas Arimas Stiglinas teigė, kad greitą orlaivių paklausą ženkliai prisidėjo atnaujinamų maršrutų skaičius: „Digital Covit-19“ sertifikatas įvedamas nuo liepos 1 d., Daugeliui kelionių vis aiškiau ir paprasčiau. Europos Sąjunga (ES) naudojama daugelyje šalių.

Lietuvos oro uostų pasirinkta skrydžių restruktūrizavimo strategija orientuota ne tik į pasiūlos atkūrimą, bet ir į paklausos, ypač atostogaujančių keliautojų, atgaivinimą, kylančių iš greito tempo keliautojų nuo pavasario pradžios, o tai taip pat yra pagrindinė paskata atkurti veiklos tikslus.

Priminsime, kad jau liepos mėnesį bus vykdoma 80 tiesioginių skrydžių iš Lietuvos oro uostų ir palyginimui: per rekordinius 2019 metų keleivinės aviacijos metus buvo vykdoma daugiau nei 90 krypčių.

Pirmojo pusmečio statistika

Palyginti su pirmuoju 2020 m. Pusmečiu, keleivių skaičius šiais metais sumažėjo 58% iki 479,2 tūkst. Keleivių. Šiuo laikotarpiu skrydžių skaičius buvo mažesnis nei ketvirtadalis ir siekė beveik 11,3 tūkst., Palyginti su 15,3 tūkstančio prieš metus.

Krovinių skaičius pasikeitė minimaliai. Palyginti su pirmuoju 2020 m. Pusmečiu, jų kiekis sumažėjo 3,88 proc. Iki daugiau nei 9,7 tūkst. Tonų.

„Žvelgiant į šešių mėnesių rodiklius, reikia prisiminti, kad 2020 m. Sausio ir vasario mėn. Vis dar buvo įprasti ar prieš epidemiją įvykę oro smūgių mėnesiai, dėl kurių buvo gauti geresni lyginamieji rezultatai. Šių metų pradžioje tai buvo šiek tiek sudėtingiau, tačiau vėliau prasidėjęs staigus oro tiekimo ir paklausos atsigavimas dabar auga. Nepaisant to, visada yra prasmės tikėtis geresnių rodiklių „. Sako Stiglinas.

Tikimasi geresnių rezultatų

Nors dėl besikeičiančių aplinkybių sunku prognozuoti antrojo pusmečio rezultatus, anot aviacijos eksperto, teigiamų tendencijų ženklų yra pakankamai.

„Nepaisant praėjusių metų prognozės, rodančios atsargumo poreikį, laukiame 2021 m. Antrosios pusės. Akivaizdu, kad kelionių procesas šalyse buvo žymiai supaprastintas, ypač tiems, kurie paskiepyti pagal visą skiepijimo programą. Jei panašios tendencijos išliks ir paklausos atsigavimas ir rudenį kita epidemija apskritai neužšąla. Oro eismas turi atsigauti greitai, palankios sąlygos keliauti, vienodas požiūris į šalis ir žmonių noras keliauti bus dar vienas atsigavimo veiksnys. “, – sakė Lietuvos oro uostų oro susisiekimo skyriaus vadovas.